2014-ųjų rugsėjį estų žvalgybininkas Estonas Kohveras buvo suimtas ir pagrobtas pasienio teritorijoje su Pskovo sritimi.
Gamtos ištekliais neturtingas regionas Pskovas (pagal Rusijos bendrojo vidaus produkto rodiklį užimantis 70-ąją vietą iš 80), užima ypatingą vietą Rusijos „kriminalinio pasaulio žemėlapyje“, rašoma poostimes.ru.
Būtent Pskovo sritis tapo „gimtąja“ Velikolukskų organizuotai grupuotei, kuriai 90-aisiais vadovavo verslus Pskove, Peterburge kontroliavę broliai Gavrilenkovai, sėkmingai steigę bendras Rusijos-Suomijos įmones. Nužudžius brolius Gavrilenkovus ir į valdžią atėjus gubernatoriui Michailovui, Pskovo srityje prasidėjo įtakos sferų dalybos, verslas perėjo gubernatoriui artimiems asmenims į rankas.
Pskovo kriminalinio blogio aiškinimosi banga užgriuvo ir buvusį Talino miesto tarybos narį, įtakingą verslininką Genadijų Everą, kurį 2004-aisiais samdomi žudikai sušaudė Kalašnikovo automatu Pskovo centre.
2010-ais Pskovo srityje įsižiebė karas tarp nusikalstamų grupuočių. Jos finalu tapo 2012-ųjų balandį kriminalinio autoriteto Liochos Ryžo (Aleksandro Savino) nužudymas ir tų pačių metų gruodį kito autoriteto Lužskų Gariko (Igoris Bodinas) žūtis nuo žudiko rankos.
Kuo gi taip domino kukli Pskovo sritis didžiuosius kriminalinio pasaulio atstovus? Aišku, savo unikalia geografine padėtimi.
Pskovo sritis yra vienas iš dviejų Rusijos regionų (be Altajaus respublikos), kurie ribojasi iškart su trimis valstybėmis: Estija, Latvija ir Baltarusija. Tai yra svarbiausias Rusijos kariuomenės sklaidos forpostas prieš NATO šalis. Ir puiki vieta organizuoti kontrabandą iš Rusijos į Europą. Permatomos sienos tarp Rusijos, Baltarusijos, Latvijos ir Estijos sukuria tikrą nelegalios prekybos ginklais, tabaku, alkoholiu ir narkotikais transporto koridorių. Ir strateginė šio regiono reikšmė tik padidėjo, prasidėjus sankcijų karui.
Ekonominė krizė Rusijoje ir rublio vertės kritimas kontrabandą pavertė itin pelninga. Be to reikia žinoti „biznio rusiškai“ funkcionavimo taisykles: jeigu įmonės apyvarta yra didesnė nei 10 mln. rublių per metus – ją pradeda „stoguoti“ vietos kriminalinės grupuotės, jeigu 100 mln. rublių – į savo „įtakos zoną“ įtraukia vietos valdžia, o daugiau negu 1 mlrd. rublių – verslas pereina į valdžios rankas.
Nieko stebėtino, kad Pskovo sritis su 30 kilometrų pasienio zona ir kontrabandos apimtimis, kuri vertinama milijonais eurų, atsidūrė Rusijos jėgos struktūrų grupuočių, žaidžiančių „prižiūrėtojų“ įvairiose valdžios įstaigose rolę, kontrolės zonoje. Būtent todėl 2014-ųj spalį iš Pskovo srities buvo deportuotas Baltarusijos pilietis Pavelas Aleksejivičius, pravarde „Paštetas“.
Šis žymus „įteisintas vagis“ atvyko į vieną iš Pečorsko rajono restoraną į „kolegų“ sueigą, tuo pačiu nusprendę atšvęsti Liochos Pskoviečio, kriminalinio autoriteto, gimtadienį. Buvo aptariamas narkotikų srauto per Pečorskų ir Sebežskų rajonų į Baltarusiją, Latviją ir Estiją. Tuo metu sueigos dalyvius ir „susėmė“. Beje, operaciją vykdė FST pasienio tarnybos Šiaurės Vakarų poskyrio pareigūnai. Tai yra, situacijos rimtumą jie įvertino – kaip gi kitaip: kažkokie kriminaliniai menkystos kėsinasi į rimtų žmonių verslą, grasindami palikti be duonos kriaukšlės „autoritetus su antpečiais“.
Dar anksčiau pats Pskovo regiono gubernatorius Andrejus Turčakas domėjosi kriminogenine situacija Sebežskų rajone. Bendravo būtent su kovos su narkotikais tarnybos vadovais. Juk prieš metus būtent čia buvo sulaikytas Pskovo rajono gyventojas, gabenęs kilogramą hašišo. Ir tai buvo tik aisbergo viršūnė, plukdančio per Rusijos sienas į Europą „spice'us“, marihuaną, heroiną ir kitus kvaišalus.
Panašu, kad Estonas Kohveras, aktyviai narpliojęs tarpvalstybinio nusikalstamumo klausimus, netyčia peržengė nusikalstamų struktūrų ribas, kurias kontroliuoja visai ne nusikaltėliai, o valdžia apdovanoti žmonės. Teismas E. Kohverą apkaltino tuo, kad jis užsiėmė informatorių verbavimu Rusijoje. Gali būti, kad būtent taip buvo klasifikuojami visiškai legalūs estų žvalgybininko ir bendros rusų-estų pasienio nusikalstamumo tyrimų grupės narių ryšiai.
Estonas Kohveras ne vieną sykį dalyvavo bendruose susirinkimuose kartu su už Pečorskų rajoną atsakingais FST darbuotojai. Kartu jie kūrė bendrus veiksmus siekiant išgyvendinti šių pasienio punktų korupcijos elementus. O tai, kad tokia ten buvo, liudija 2014-ųjų sausį ant sprogmens užvažiavusio Pasienio apsaugos tarnybos vadovo Igorio Filipovo mirtis.
Šaltinis pranešė: dar 2014-ųjų gegužę Estoną Kohverą perspėjo, kad Pskovo FST valdžia yra susirūpinusi jo „per dideliu aktyvumu“.
Tarp E. Kohvero informatorių atsidūrė ir kadriniai spec. tarnybų pareigūnai, kurie galėjo įvardinti realių pasienio kontrabandos valdytojų pavardes. O tai kėlė realią grėsmę, todėl kad KaPo galėjo gauti rusų valdžios atstovų sąrašus, kurie būtų susiję su kontrabanda ir perduoti tuos duomenis JAV saugumo tarnyboms. Grėsė rimtas tarptautinis skandalas, nes tarnyba kaip tik tyrė ekonominių nusikaltimų atvejus, susijusius su valstybės tarnautojais. Tačiau E. Kochveras į perspėjimus nekreipė dėmesio. Tačiau čia netgi nėra kaip kaltinti esto neatsargumu, nes istorija parodė: Rusija garbingai perėmė SSRS žaidimus pasienyje.
Sovietų pasieniečiai iki pat 1939-ųjų ne sykį grobdavo estų kolegas, paprasčiausiai pertempdami juos į sovietų pusę. O vikrus 2008-ųjų (taip pat ir 2015-ųjų, – red. past.) triukas tiesiog perkeliant pasienio stulpus gilyn į Gruziją ir 2014-ųjų analogiškas veiksmas Ukrainoje įrodo, kad svetimų sienų neliečiamumas dabartinei Kremliaus valdžiai – paprasčiausi niekai.
2014-ais metais įvykdytas E. Kohvero pagrobimas buvo tiktai technikos reikalas. Pagal suorganizuotą operaciją vienas iš agentų, tikriausiai, koks nors „V. Ivanovas“, pasiūlė E. Kohverui organizuoti susitikimą su FST pareigūnu, tariamai turinčiu vertingos informacijos. Temos kaina – 5 tūkst. eurų. Ir nors susitikimas pasienyje buvo parengtas ir pridengtas KaPo pareigūnų, E. Kohverą sugebėjo užklupti nepasiruošusį.
Rusijos spec. tarnybų pareigūnai staigiai įsiveržė į Estijos pusę, panaudojo garso ir šviesos granatas, pačiupo E. Kohverą ir grįžo į Rusijos teritoriją. Tikėtina, kad patekti į Rusijos teritoriją ir ten, naudojant šaunamuosius ginklus, gelbėti savo kolegą, ypač esant dabartinei geopolitinei situacijai, jėgos struktūroms pasirodė neįmanoma misija.
Deja, E. Kohvero byla tapo precedentu: vėliau sekė Ukrainos lakūnės Nadios Savčenko pagrobimas. Tuo metu Rusija vis dar yra Europos Tarybos, ESBo ir daugelio kitų tarptautinių organizacijų, kurių įstatai griežtai draudžia panašaus elgesio galimybes, narė.
Tačiau kaip priversti Rusiją, atvirai demonstruojančią savo panieką tarptautinės teisės normoms, užtikrinti savo įsipareigojimus? Atsakymas vienas: Estijos piliečiai, Europos Sąjungos gyventojai turi konsoliduoti savo reikalavimus išlaisvinti E. Kohverą, likusį lojalų Estijos valstybei, ir Nadia Savčenko, didvyrišką Ukrainos karę ir Europarlamento deputatę. Būtina visai Europai organizuoti protesto akcijas ir palaikymo mitingus.
Kitaip blogis, kuris nežino sienų, taps beribiu.
