Pastarojo teigimu, bendrovės pasirašė dvi sutartis – skrydžių paslaugoms ir komercinei veiklai – kur abiem pusėms galiojo ženklūs įsipareigojimai.
Pagal Skrydžių paslaugų sutartį (ang. Flight Services Agreement), nutrauktą trečiadienį, lapkričio 27 d., bendrovė „Estonian Air“ turėjo teikti skrydžių paslaugas bendrovei „Air Lituanica“ maršrutais iš Vilniaus į Amsterdamą ir Berlyną. Kad būtų išvengta finansinės rizikos, „Air Lituanica“ turėjo mokėti bendrovei „Estonian Air“ už skrydžių paslaugas (t. y. orlaivio naudojimą, priežiūrą ir t. t.) kas mėnesį, iš anksto.
Tuo tarpu pagal Komercinę sutartį (ang. Commercial Agreement), bendrovė „Estonian Air“ teikė visą eilę paslaugų bendrovei „Air Lituanica“ – pavyzdžiui, prieigą prie bendrovės „Estonian Air“ pardavimo ir platinimo kanalų ir sistemų, bilietų pardavimo ir įplaukų valdymo bei kitų.
„Kadangi bendrovė „Air Lituanica“ naudojo bendrovės „Estonian Air“ komercines, „Estonian Air“ turėjo mokėti oro bendrovei „Air Lituanica“ įplaukas, gautas iš keliavusių keleivių“, – aiškino „Estonian Air“ vadovas. Pastarasis pridūrė, kad sutartyse numatyta sąlyga, kad Estijos oro linijos galėtų gauti pinigus, prieš juos išmokėdama.
„Mes negalime nurodyti konkrečių skaičių, tačiau vėl pabrėžiame, kad bendrovė „Air Lituanica“ kelis kartus buvo pažeidusi susitarimus, tai yra susitarimus dėl apmokėjimų laiku nuo pat pradžių, kai pradėjo galioti susitarimai, – teigė J. Palmeris. – Bendrovė „Estonian Air“ neturi teisės toliau palaikyti bendrovę „Air Lituanica“, peržengdama sutartyje numatytų įsipareigojimų ribas, ypač turint galvoje tai, kad žiemos metu yra sumažėjusio keleivių srauto rizika.“
