Akademikas, rašytojas ir žurnalistas Maratas Kalandarovas pradėjo domėtis kelto „Estonia“ žūtimi po tragiškojo įvykio 1994 metų rugsėjo 28 dieną. Tuomet keltas į jūros dugną nusinešė 852 keleivius.
„Estonia“ paženklino labai mįslinga žūtis, sukėlusi daugybę spėliojimų ir dar daugiau klausimų, į kuriuos nėra atsakymo. Pirmosiomis valandomis po katastrofos žiniasklaida rodė išgelbėtą kelto kapitoną Pichtu ir dar 12 keleivių, kurie vėliau dingo be pėdsakų. Kokias tamsias paslaptis saugo „Estonia“? Į šį klausimą bandė atsakyti knygos „Viza į gelmę“ autorius M. Kalandarovas.
Latvijos laikraštyje „Neatkariga“ skelbtame interviu žurnalistas pripažįsta, kad kelto žūtis buvo keista nuo pat pradžių.
Kur dingo išsigelbėjusieji?
„Stebėjosi visi, kas mokėjo ne tik sujungti žodžius ir sakinius pareiškimuose, bet ir judinti smegenis. Dingo kapitonas, kuris buvo išgelbėtas ir parodytas per televiziją, dingo dvi seserys šokėjos, kurios iš pradžių buvo išgelbėtųjų sąraše ir jas žmonės matė sausumoje po katastrofos,“ – teigė M. Kalandarovas.
Anuomet M. Kalantarovas dirbo korespondentu Europoje ir iš visų žurnalistų girdėjo vieną ir tą patį – kokia keista galutinė išvada apie katastrofos priežastis. Išvadoje sakoma, kad „Estonia“ nuskendo, nes atsidarė priekiniai kelto vartai.
„Kiekvienas laivų statybos instituto pirmakursis pasakys: jeigu būtų atsidarę priekiniai vartai, būtų apsemtas automobilių denis ir vanduo toliau nepatektų. „Estonia“ būtų išsilaikiusi ant vandens mažiausiai aštuonias valandas. Per tą laiką buvo galima išgelbėti žmones, – sakė knygos autorius. – Aš kalbėjausi su daugeliu žymių specialistų laivų statytojų. Visi jie vienu balsu tvirtina: tam, kad toks laivas kaip „Estonia“ nuskęstų per 40 minučių, reikia, kad jo korpuse būtų ne mažesnė nei keturių kvadratinių metrų skylė.
Man teko šiuo klausimu kalbėtis su daugybe specialistų. Vienas teigė, kad laivas nuskendo kartu su vartais. Jie buvo. O nuplėšė vartus tik dugne. Paklausite kodėl? Todėl, kad būtų galima pasiimti iš laivo labai didelį krovinį. Komisija laivo korpuse slepia skylę. Kas ją padarė? Tai, ką aš jums pasakysiu knygoje, bus atsakymo į šį klausimą versija.“
Gabenta kontrabanda
Pasak M. Kalandarovo, tuo metu Talino uostas buvo absoliutus kontrabandininkų rojus. „Ne šiaip sau rojus, o toks, kurį saugojo aukščiausi Vyriausybės valdininkai ir ministrai. Viena Estijos parlamento deputatė gerai pasakė: laikas pasakyti žmonėms tiesą – buvo milžiniško masto kontrabanda: strateginė žaliava, narkotikai, ginklai. Šios mafijos krikštatėvis – Estijos ministras pirmininkas“,– tvirtino knygos autorius.
Rašytojas knygą rašė šešiolika metų. „Susitikau su žmonėmis, kurie buvo susiję su „Estonia“. O norėdamas visus pakalbinti, turėjau žmonių ieškoti savais kanalais, įtikinėti. Jie man sakė: ateik po septynerių metų. Dabar iškyla nauja informaciją. Tai buvo globalaus masto apgavystė. Ne europinio, bet pasaulinio lygio.
„Keltui „Estonia“ nepasisekė. Jame susitiko visiškai viena nuo kitos nepriklausomos nusikalstamosios grupuotės, oligarchai, kariškiai, žvalgybų žmonės ir kiekvienas norėjo pasiimti savo. Ten vežė strategines medžiagas, narkotikus ir naujausius priešlėktuvinės gynybos sistemų pavyzdžius“, – teigė rašytojas.
„Talino uostas tuomet buvo svarbiausias. Ten šeimininkavo pasaulinio lygio nusikalstamosios grupuotės. Tarp kitko, vyriausybė visa tai dengė! Pavyzdžiui, strateginiai kroviniai buvo išgaunami šachtoje Gruzijos ir Pietų Osetijos pasienyje. Strateginė žaliava iš ten keliaudavo į Estiją, toliau – per uostą į Vakarus.
Jau buvo taip toli pažengta, kad prireikus įsikišdavo pats vidaus reikalų ministras. Pavyzdžiui, jeigu įvažiuojant kildavo kokių nors problemų, jis atvykdavo į uostą ir stengdavosi viską sutvarkyti. Baigėsi tuo, kad supykę Estijos muitininkai padavė jį į teismą“, – interviu kalbėjo rašytojas.
Knygoje „Viza į gelmę“ rašoma, jog kelto kapitonai gaudavo atitinkamą sumą – dešimtis tūkstančių dolerių, kad priimtų nepageidaujamus krovinius. Atsisakyti negalėjo, nes jau kitą dieną būtų netekę darbo.
Apgaubtas Černobylio gaubtu
Pasak M. Kalandarovo, gali būti, kad keltu buvo gabenamos radioaktyviosios medžiagos. „Kodėl staiga kilo sumanymas uždengti laivo liekanas betonu? Tai juk toks paprastas klausimas, kuris buvo užduotas ir Švedijos, ir Estijos parlamentuose – iškelkite keltą iš jūros dugno ir išsiaiškinkite, kas iš tiesų įvyko“, – teigė jis.
Paklaustas, ar nebijo , kad į jį bus pasikėsinta ar kokiu kitu būdu bus nutildytas, knygos autorius teigė, kad panašus „tornadas“, kai po kelto žūties dingdavo žmonės, jau praeityje.
M. Kalandarovas paneigė sklandžiusią versiją, kad pakeitęs pavardę laivo kapitonas gyvena kur nors toli nuo Estijos. „Aš susitikau su geriausiuoju kapitono draugu ir jis man pasakė: „Pichtu buvo toks žmogus, kad būtų radęs galimybę susisiekti su šeima. Todėl draugas mano, kad kapitoną nužudė.“ Šį dialogą galite rasti autoriaus knygoje.
