Baltijos šalių Premjerai netrykšta optimizmu vertindami Suomijos ir Švedijos valdžios institucijų sprendimą išduoti bendrovei "Nord Stream" leidimą naudoti šių šalių išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui "Nord Stream" tiesti, bet priminė, kad jų balsas čia nėra lemiamas. Premjerai pabrėžė, kad reikia pasitikėti skandinavais, galinčiais daryti realią įtaką projektui, bei stiprinti savo pačių energetinį saugumą.
"Jei visai nuoširdžiai, man nepatinka tas projektas", - savo nuomonę apie "Nord Stream" pasakė Estijos Premjeras Andrusas Ansipas (Andrus Ansip) penktadienį Vilniuje, per Baltijos ministrų tarybos spaudos konferenciją. Jo kolega iš Latvijos Valdis Dombrovskis ir Lietuvos Andrius Kubilius tą patį išreiškė nuogąstaudami, kad Baltijos šalys neturi lemiamo balso dėl šio projekto.
Visų trijų šalių Vyriausybių vadovai sako savo abejones dėl galimo dujotiekio poveikio aplinkai išdėsčiusios parengtose rekomendacijose.
"Dabar mes turime pasitikėti partneriais iš Skandinavijos, kurie realiai gali turėti įtakos dujotiekio tiesimui, konstravimui", - sakė A. Ansipas.
Savo ruožtu Lietuvos Premjeras pridūrė, jog Baltijos šalys turi stiprinti savo energetinį saugumą, ir tai yra daroma.
ELTA primena, jog ketvirtadienį Suomijos ir Švedijos valdžios institucijos išdavė bendrovei "Nord Stream" leidimą naudoti šių šalių išskirtines ekonomines zonas (IEZ) dujotiekiui. Per Švedijos IEZ bus nutiesta 506 km vamzdyno, per Suomijos IEZ - 374 kilometrai.
Nutiesus "Nord Stream", juo bus transportuojamos gamtinės dujos Baltijos jūros dugnu iš Rusijos į Europos Sąjungą.
Spalio 20 d. tokį leidimą davė Danija.
Norint tiesti dujotiekį, dar reikia gauti Rusijos ir Vokietijos leidimus.
Gavę IEZ leidimą, projekto vykdytojai dar turi gauti ir vadinamąjį vandens telkinių leidimą, kurį išduoda Vakarų Suomijos aplinkosaugos leidimų institucija.
"Nord Stream" visus leidimus tikisi gauti iki šių metų pabaigos.
Pradėti tiesti "Nord Stream" vamzdyną planuojama pirmąjį 2010 m. ketvirtį. Pirmasis vamzdis būtų pradėtas eksploatuoti 2011-aisiais, o antrasis - 2012 metais.
Pagal Jungtinių Tautų Poveikio aplinkai įvertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos ("Espoo" konvencijos) nuostatas, didelio skersmens naftotiekių ir dujotiekių įrengimas gali turėti reikšmingą tarpvalstybinį poveikį, todėl atliekamas "Nord Stream" dujotiekio projekto tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimas.
Visos devynios Baltijos šalys - Lietuva, Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Danija, Švedija, Suomija ir Rusija - yra poveikį patiriančios šalys. Kadangi Rusija dar neratifikavo "Espoo" konvencijos, jos nuostatų laikosi tiek, kiek leidžia nacionaliniai teisės aktai.
Lietuva ir kitos šalys, esančios aplink Baltijos jūrą, savo poziciją dėl "Nord Stream" poveikio aplinkai vertinimo turės pateikti birželio 9 dieną. Lietuvos nuomonė "Nord Stream" klausimais yra konsultacinė, kaip ir Latvijos, Estijos, Lenkijos.
