Estijos parlamento rinkimus sekmadienį laimėjo ministro pirmininko Andraus Ansipo centro dešinės liberali Reformų partija, surinkusi 27,8 proc. rinkėjų balsų ir užsitikrinusi 31 mandatą, pirmadienį ryte pranešė Centrinė rinkimų komisija.
Antroje vietoje liko kairiosios pakraipos valdančioji Centro partija, už kurią balsavo 26,1 proc. estų ir kuri turės 29 mandatus, o trečią vietą užėmė opozicinė konservatyvių partijų "Tėvynė" ir "Res Publica" sąjunga su 17,9 proc. balsų (19 mandatų).
Iš vienuolikos partijų, kurios varžėsi rinkimuose, į parlamentą dar pateko Socialdemokratų partija, gavusi 10,6 proc. balsų (10 mandatų), taip pat Estijos žaliųjų partija ir Liaudies sąjunga, kurios surinko po 7,1 proc. balsų ir turės po 6 mandatus.
Kitos partijos, tarp jų dvi etninių rusų elektorato interesams atstovaujančios partijos, nepajėgė įveikti 5 proc. barjero.
"Derybos dėl koalicijos prasidės šįvakar ir gali trukti mėnesį ... Aišku, kad dešiniosios partijos pasiekė gerą pergalę", - Estijos televizijai sakė A.Ansipas.
A.Ansipas pritaria tolesniam šalies proporcinio pajamų mokesčio mažinimui ir yra sakęs, jog nestabdys ekonomikos, kad Estija galėtų greičiau įsivesti eurą. Tai, pasak jo, galėtų įvykti anksčiausiai 2010 metais.
A.Ansipas ir kitos partijos rinkėjus savo pusėn stengėsi patraukti žadėdami mažinti mokesčius ar didinti atlyginimus šioje šalyje, kuri vis dar yra viena skurdžiausių Europos Sąjungoje (ES), bet kurios ekonomikos augimas pernai buvo daugiau kaip 11 procentų.
A.Ansipas Estijos televizijai sakė, kad šie rezultatai yra dešiniųjų partijos pergalė šiuose pirmuosiuose rinkimuose po Estijos įstojimo į ES ir NATO 2004 metais.
Apklausos rodė, kad į valdžią grįš Reformų partija ir kairiosios pakraipos Centro partija, bet geri konservatorių rezultatai suteikė A.Ansipui daugiau galimybių derybose dėl koalicijos.
Reformų partijai bei "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjungai reikės trečios partijos daugumai suformuoti, bet Centro partija tikriausiai nebus tokios koalicijos partnerė.
A.Ansipas su Centro partija ir trečia, Liaudies partija vyriausybėje dirba nuo 2005 metų balandžio.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad Reformų partija ir Centro partija tapo pirmąja dirbančia Estijos vyriausybe, grąžinta į valdžią nuo 1991 metų, kai Estija tapo nepriklausoma nuo Sovietų Sąjungos.
Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, balsavime dalyvavo 550 311 žmonių, arba 61 proc. Estijos rinkėjų. Balsavimo teisę šioje šalyje turi maždaug 940 tūkst. gyventojų.
"Rinkėjų aktyvumas buvo geresnis nei tikėtasi, - Estijos televizijai sakė analitikas Juhanas Kivirahkas. - Didelė reklamos kampanija, kurią prieš rinkimus vykdė visos partijos, buvo tam tikra prasme pozityvi: žmonės atėjo (balsuoti)".
19,1 proc. rinkėjų savo valią pareiškė per išankstinį balsavimą, kuris baigėsi trečiadienį vakare. Tarp šių žmonių buvo kiek daugiau nei 30 tūkst. rinkėjų, kurie balsavo internetu. Tad Estija tapo pirmąja pasaulio valstybe, kurioje per parlamento rinkimus buvo galima atiduoti savo balsą internetu.
Iš viso į parlamentą balotiravosi 975 žmonės.
Rinkimus temdė padidėjusi įtampa tarp Estijos ir Rusijos, bet tai galėjo padėti "Tėvynės" ir "Res Publica" sąjungai.
Įtampa padidėjo parlamentui balsavimu nusprendus iš Talino centro pašalinti Raudonosios armijos kareivio statulą, nes ji primena 50 sovietinio valdymo metų. Rusija šį planą pavadino kovotojų su fašizmu atminimo įžeidimu.
Kitas įtampos šaltinis yra 300 tūkst. rusiškai kalbančių Estijos gyventojų. Maskva sako, kad ši Baltijos valstybė nuo Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 metais juos diskriminuoja.
Maždaug 100 tūkst. jų gali balsuoti rinkimuose, o kiti yra Rusijos piliečiai ar vadinamieji nepiliečiai, neturintys teisės balsuoti Estijos parlamento rinkimuose.
