Penktadalis manė, kad didžiausia nauda atiteko verslininkams, dar penktadalis galvojo, jog naudos turėjo visi gyventojai.
Apklaustiesiems atrodė, kad narystė ES pirmiausiai ir labiausiai kenkia pensininkų bei ūkininkų interesams - tokios nuomonės buvo atitinkamai 23 ir 19 proc. respondentų.
Manantieji, jog narystė ES nekenkia niekieno interesams, sudarė 21 proc. apklausos dalyvių, dar 24 proc.į šį klausimą neturėjo ką atsakyti.
2006 metų gruodį gyventojų, rėmusių Estijos narystę ES, buvo tiek pat, kiek ir rugsėjį bei lapkritį - 74 proc. Narystę remia po lygiai Estijos piliečių ir visų gyventojų nuo 15 iki 74 metų. Praėjusių metų spalį piliečių parama narystei ES pasiekė didžiausias visų laikų aukštumas ir siekė 78 proc.
Apklausa rodo, kad gyventojų požiūris į euro įvedimą nesikeičia: perėjimui prie bendrosios valiutos pritaria 41 proc., o prieštarauja - 47 proc. apklaustųjų.
Atsakydami į klausimą apie labiausiai pastebimą narystės ES poveikį, 38 proc. paminėjo kelių tiesimą, 28 proc. - ekonomikos plėtrą apskritai, o 21 proc. - darbo vietų kūrimą.
Narystės poveikis menkiausiai buvo juntamas vartotojų teisių apsaugos ir viešojo valdymo sektoriuose, tai įvardijo atitinkamai 4 ir 6 proc. respondentų.
Pasisakantieji už Estijos narystę ES, jos privalumus įžvelgia aiškiau, tuo tarpu trečdalis ES narystei nepritariančiųjų negali nurodyti, kokioms sritims įtakos turėjo tapimas bloko nariais.
Valstybės kanceliarijos užsakymu tyrimą atlikusi bendrovė "TNS Emor" gruodį apklausė 1001 Estijos gyventoją nuo 15 iki 74 metų.
REKLAMA
