Jolanta Paškevičiūtė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Kai vis daugiau žmonių stengiasi iš kaimo vietovių persikelti į miestus, Estijoje vis daugiau šeimų renkasi anksčiau negyvenamų salų romantiką. Beveik 4 procentai Estijos gyventojų dabar gyvena salose, o ne žemyninėje šalies dalyje.
Penkių kvadratinių kilometrų salą vietoj gyvenimo Taline moderniame bute pasirinko šeima, kurios vyresnioji karta čia įsikūrė prieš 11 metų.
„Svarbiausia buvo gamta, čia taip gražu. Niekur Estijoje nerasite tokių vietų“, – sako Osmusaro salos gyventoja Aili Bergstrom.
Vėliau į salą atvyko duktė Rita su vyru. Jie abu verslininkai. Kurį laiką pora važinėjo į salą ir atgal į žemyninę dalį, kol galop nutarė – užtenka, ir pasirinko gyvenimą saloje.
„Negaliu sakyti, kad nemėgstu žmonių draugijos. Bet Taline daugybė žmonių, įtemptas gyvenimas, spūstys. Saloje galime gyventi įdomiau ir ramiau“, – tvirtina Rita Koppel.
Osmusaro sala – viena iš pusantro tūkstančio Estijos salų, kurių istorija sudėtinga. Nežinia, kada pirmas žmogus įkėlė į jas koją, bet XIV amžiuje joje apsigyveno švedai, o praėjusio amžius pradžioje joje gyveno 130 žmonių. Bet užėjus sovietams sala virto jų karine baze, gyventojai buvo priversti išvykti. Sovietų kariuomenei išvykus 1993-aisiais, sala ilgai buvo negyvenama. Dabar sala – gamtos draustinis, draudimų daugybė, bet Kopelių šeimai, kuriai salą nuomoja vyriausybė, avių auginti niekas netrukdo.
„Mūsų gyvenimas daug priklauso nuo oro ir vėjo. Kai oras geras, o mums reikia apsipirkti, vykstame į žemyninę dalį“, – pasakoja R. Koppel.
Elektrą šeimai gamina vėjo jėgainė ir saulės baterijos, nors kartais reikia ir generatorius. Telefonas, internetas, televizija – ne problema. Mobiliojo telefono ryšys salą pasiekia. Vasarą saloje knibžda turistai, pavasarį ir rudenį – paukščių tyrinėtojai, kiti gamtininkai ir kariškiai, kurie prižiūri švyturį ir NATO signalinį bokštą.
Kai ateina žiema, saloje lieka tik Kopelių šeima. Estijoje yra apie 50 tūkstančių žmonių, kurie pasirinko tokį gyvenimą, o ne miesto šurmulį.
