Neįtikėtina, bet, pasirodo, dar yra žvejų, dėl laimikio rizikuojančių ne tik savo gyvybe, bet ir šeimos bei artimųjų gerove. Matyti, kad ežero pakraštys visai atitirpęs, o ir toliau ledas plonutėlis. Vienas gelbėtojas gula ant specialių gelbėjimo rogių ar lentos, ima į rankas smaigus ir stumiasi į priekį, kitas stumia iš galo. Gelbėtojai sako norėję visiems parodyti savo kasdienio darbo pavojų, o jų operacijos vaizdo įrašas vien per pirmą parą peržiūrėtas kone 10 tūkst. kartų. Ir štai ledu skubant pas nelaimėlį, gale roges stūmęs gelbėtojas pats prasmenga. Ledas visai plonytis ir silpnas.
Operacija tęsiasi ir netrukus vyrai pasiekia garbaus amžiaus žvejį. Kairėje jis vis laiko ir nepaleidžia meškerėlės, ji jam, matyt, atstojo vieną smaigų. Dešinėje tikras smaigas. Nežinia ar vyras be jo būtų rankomis išsilaikęs ant slidaus šlapio ledo.
Tokie smaigai Lietuvoje yra privalomi žvejojant žiemą.
Nuo tos akimirkos, kai gelbėtojai įšoko į ežerą, ir kol ant rogių visai užtempė meškeriotoją, praėjo daugiau nei trys minutės. Dabar jau gelbėtojais su nelaimėliu greitai tempiami į krantą su lynu. Žvejys nuvežtas į ligoninę, jis patyrė hipotermiją. Be laimikio, tačiau bent jau grįš namo.