Apleistame buvusio kolūkio lauke Harjumos apskrityje (Estija) vienas lobių ieškotojas, pageidavęs likti nežinomu, aptiko itin didelį vikingų lobį, pranešė šalies dienraštis „Maaleht“.
Šis lobis sudarytas iš 1312 sidabrinių monetų ir laikomas vienu didžiausių šalyje, teigiama pranešime. Metalo ieškikliu apsiginklavęs lobių ieškotojas žemėje aptiko ir vikingų kirvį bei peilį. Estijos nacionalinio Istorijos muziejaus ekspertų vertinimais, atrastieji daiktai buvo užkasti XI amžiaus viduryje.
Pranešama, kad dauguma monetų buvo nukaldintos įvairiose vokiškose monetų kalyklose, tačiau tarp jų yra ir angliškų, daniškų, švediškų, vengriškų, arabiškų, itališkų ir čekiškų pinigų. Rastos ir molinės puodynės, kuri su monetomis buvo užkasta į žemę, nuolaužos.
Pasak istorikų, vikingai dažnai užkasinėdavo tokius lobius. Ir ne visada pragmatiškais sumetimais: pasirodo, senieji Skandinavijos gyventojai manė, kad karo žygių metu grobiu tapusios monetos tarsi „kaupia“ kario sėkmę ir gali tapti talismanu. Aiškinantis tokiuose vikingų lobiuose rastų monetų kilmę galima nustatyti jų karo žygių ir prekybos kelių maršrutus, teigia istorikai.
