Ministrė pirmininkė Kaja Kallas tai pavadino „pasienio incidentu“.
Talino teigimu, tik po 2022 metų vasarį prasidėjusio karo Ukrainoje Maskva ėmė ginčyti plūduriuojančių žymeklių – kurie naudojami tam, kad laivai netyčia nenuklystų į svetimus vandenis – statymą.
„Šiais metais Rusija paskelbė, kad nesutiks su maždaug pusės planuojamų“ plūdurų buvimo vietomis, sakoma Estijos sienos apsaugos tarnybos pranešime.
„3 val. ryto... pasieniečiai užfiksavo, kad Rusijos Federacijos pasieniečiai pradėjo šalinti plūduriuojančius žymeklius“, – priduriama jame.
K. Kallas sakė, kad Baltijos valstybė kreipėsi į Rusiją dėl informacijos. „Tai pasienio incidentas, kurio tikslias aplinkybes aiškinamės“, – sakė ji žurnalistams, pridurdama, kad „Rusija naudoja su siena susijusias priemones, kad sukeltų baimę ir nerimą, kuriais sėja nesaugumo jausmą mūsų visuomenėse. Matome platesnį to modelį“.
Incidentas įvyko po kito regioninio pasienio konflikto, prie kurio prisidėjo Rusija.
Trečiadienį Lietuva pranešė, kad iškvietė Rusijos diplomatinį pasiuntinį dėl planų vienašališkai išplėsti Rusijos jūrų sieną į Lietuvos ir Suomijos vandenis, ir įspėjo, kad šis žingsnis gali būti hibridinio karo taktika.
Pasak antradienį paskelbto (ir trečiadienį atšaukto – red.) Rusijos gynybos ministerijos nutarimo projekto, Maskva planuoja nuo 2025 metų sausio išplėsti savo teritorinius vandenis, pakeisdama savo jūrų sieną Baltijos jūroje su Suomija ir Lietuva.
Pagal naujai nustatytas geografines koordinates Maskva Suomijos ir Lietuvos jūros rajonus paskelbtų rusiškais. Dokumente teigiama, kad būtų pakeistos Rusijos sienos Kaliningrado srityje ir Suomijos įlankoje.
