Estijos mokslininkų teigimu Baltijos gylis planuojamoje Šiaurės Europos dujotiekio tiesimo trasoje sudaro galimybę jį patruliuoti Rusijos povandeniniams laivams, o tai gali išprovokuoti konfliktus. Estija neturi priežasčių leisti „Nord Stream“ konsorciumui tirti alternatyvią dujotiekio trasą savo teritoriniuose vandenyse, konstatavo Estijos Mokslų akademija.
Estijos užsienio reikalų ministerija kreipėsi į šalies Mokslų akademiją prašydama įvertinti „Nord Stream“ konsorciumo prašymą leisti atlikti tyrimus Estijos ekonominės zonos vandenyse. Šie tyrimai leistų bendrai dujotiekį tiesiančiai „Gazprom“ ir Vokietijos BASF bei „E.on“ bendrovei išnagrinėti alternatyvų vamzdyno tiesimo maršrutą ir pakreipti jį į pietus nuo Suomijos, kur statybos darbus apsunkina sudėtingas dugno reljefas.
Estijos mokslininkai, atlikę tyrimą, priėjo išvadą, kad Estija savo teritoriniuose ir ekonominės zonos vandenyse neturėtų leisti „Nord Stream“ vykdyti pageidaujamus tyrimus.
Viena iš priežasčių – tai, kad Rusijoje priimtas įstatymas, leidžiantis „Gazprom“ naudoti ginklus saugant strateginius dujotiekius. „Duoti leidimą veikti kariniams padaliniams ekonominėje zonoje ar teritoriniuose vandenyse gali tokios neutralios valstybės kaip Suomija ar Švedija, tačiau Estija ir Lenkija yra NATO narės, todėl negali to leisti“, - sakoma Estijos Mokslų akademijos pranešime.
Mokslininkai neatmeta galimybės, kad Rusija dujotiekio apsaugai gali naudoti povandeninius laivus. Mokslų akademijos ekspertų parengtose išvadose sakoma, kad tai gali tapti įtampos šaltiniu ar net sukelti konfliktus.
Be to, Estijos mokslininkai atkreipia dėmesį, kad sutinkamai su ESPO konvencija, vertinančia poveikį už valstybių sienų esančiai jūros teritorijai, „Nord Stream“ žadėjo atlikti galimą dujotiekio poveikio Baltijai tyrimą. Tačiau, pasak jų, Rusija nėra prisijungusi prie šios konvencijos, tad teisiškai iš „Gazprom“ nebus galima pareikalauti atsakomybės už galimą dujotiekio žalą aplinkai.
