Anot gydytojos, jaunesnio amžiaus žmonės, kurie neturi lėtinių ligų, galėtų eiti į darbus, kažkur susitikti atviroje erdvėje, tačiau vyresniems asmenims, tiems, kurių sveikata yra silpnesnė, net ir panaikinus karantiną rekomenduojama saugoti save.
Nors pastarosiomis dienomis nustatoma rekordiškai mažai naujų infekcijos atvejų, stacionare šalyje dar gydoma apie šimtas pacientų. Daug sunkių ligonių patenka į jūsų skyrių?
Dar prieš kelias savaites jų buvo daugiau, bet dabar skaičius išlieka panašus. Šiuo metu skyriuje gulinčių labai sunkių pacientų neturime, kol kas visi jie yra stabilūs. Aišku, kadangi dauguma jų – vyresnio amžiaus asmenys, turintys lėtinių ligų, jų būklė gali pablogėti dėl kitų priežasčių.
Būna taip, kad konstatuojame pasveikimą nuo COVID-19 infekcijos, gaunami du neigiami testai, bet asmuo neišgyvena dėl kitos sunkios patologijos. Taigi negalima visko visais atvejais suvesti į COVID-19 infekciją. Žmogus gali mirti turėdamas šią infekciją, bet dėl kitos sunkios ligos, pavyzdžiui, sepsio, kuris tokiu atveju ir bus pagrindinė mirties priežastis.
Įspėjama, kad ir jaunesni žmonės neturėtų atsipalaiduoti. Ar matote jaunesnių pacientų?
Yra vidutinio, 45–50, 50–60, metų amžiaus pacientų. Bet tie, kurių būklė prieš savaitę buvo sunkesnė dėl pneumonijos, dabar jau sveiksta, ir, tikimės, kad pablogėjimo nebus.
Vaistų kovai su šia infekcija dar nėra. Kaip verčiatės?
Antivirusinio vaisto remdesiviro, kurio efektyvumą kaip ir patvirtino klinikiniai tyrimai, Lietuvoje neturime ir neaišku, kada galėtume turėti. Nebent vyks klinikiniai tyrimai, kuriuose mūsų šalis galbūt dalyvaus, tada galbūt turėsime galimybę jį išbandyti. Kol kas išimtinais atvejais skyrėme eksperimentinį gydymą hydroxychloroquinu – tokių pacientų turėjome ne vieną ir šiuo metu yra keli, kurie baigia gydymą.
Vis labiau atlaisvinamos sveikatos paslaugos kelia nerimo, kad į įtaigą plūstels daugiau pacientų?
Be abejo, šiek tiek nerimaujame. Visada reikia išlaikyti budrumą, juo labiau jei pacientų daugės. Kuo daugiau kontaktų, tuo didesnė tikimybė, kad gali atsirasti infekuotas asmuo. Taip pat ir patys medikai gali įnešti infekciją, jie juk negyvena izoliuoti nuo kitų šeimos narių, lankosi parduotuvėse, tad gali taip būti ir besimtominiai šios infekcijos nešiotojai ir platintojai, todėl ir rekomenduojama bent vieną kartą per savaitę tirti medikus dėl COVID-19 infekcijos.
Kita vertus, kol kas planinė hospitalizacija nevyks pilnu tempu, nebus stacionarizuojama labai daug pacientų – planuojama užpildyti ne daugiau 50 proc. stacionarinių lovų, dalį jų palikti kaip rezervines. Aišku, nekalbu apie tas sritis, kur reikalinga skubesnė planinė pagalba, kurios nesuteikus ligonio būklė pablogėtų.
Jūsų nuomone, karantinas turėtų būti švelninamas sparčiau, kad su infekcija susidurtų kuo daugiau žmonių, ar dar reikėtų neskubėti?
Matome, kad virusas šalyje šiuo metu praktiškai daugiausia cirkuliuoja globos ir slaugos namuose. Ir čia kalbame apie didžiausios rizikos žmones – pagyvenusius asmenis, turinčius lėtinių ligų. Tad karantino atlaisvinimas ir galvojimas, kad taip greičiau susiformuos imunitetas, nežinau, ar yra teisingas. Juk mokslinių duomenų, kad persirgus šia infekcija susidaro ilgalaikis imunitetas ir žmogus pakartotina nesusirgs, dar nėra.
Jaunesnio amžiaus žmonės, kurie neturi lėtinių ligų, galėtų eiti į darbus, kažkur susitikti atviroje erdvėje, tačiau vyresniems asmenims, tiems, kurių sveikata yra silpnesnė, net ir panaikinus karantiną rekomenduočiau saugoti save, nesibūriuoti, dėvėti kaukes viešumoje, ypač parduotuvėse, uždarose patalpose, nes rizika užsikrėsti išlieka.
