Du jauni estai, sumanę staiga praturtėti iš draudimo bendrovės, inscenizavo apiplėšimą netoli Marijampolės ir pavedžiojo už nosies šio krašto pareigūnus, bet neilgai. Pareigūnai buvo gudresni, o melagiai estai vieneriems metams atsidūrė lietuviškoje „zonoje“.
Tikėjosi 110 000 eurų
Prireikė tik mėnesio, kad apiplėšimą inscenizavę estai taptų nuteistais kaliniais.
Viskas prasidėjo šių metų kovo viduryje, kai Kristijanas Resas (23 m.) ir Simas Prusapu (23 m.), anksčiau neteisti ir gimtinėje teigiamai charakterizuojami geri draugai, sumanė lengvai praturtėti. Tartu universitete studijuojantis ir individualia veikla užsiimantis Kristijanas sutvarkė draudimo dokumentus pagal abiejų iš anksto sugalvotą nusikaltimo scenarijų, o po vidurinės mokyklos niekur nebesimokantis ir nedirbantis Simas ryžosi didesnio talento reikalaujančiam vaidmeniui – gabenti neva itin brangų krovinį per Lietuvą ir Lenkiją į Ukrainą ir pakeliui pameluoti policijos pareigūnams, kad jis tapo plėšikų auka – liko be krovinio.
Studentas vėliau prisipažino, kad vienoje Estijos draudimo bendrovėje jis, sumokėjęs sutarties sudarymo mokestį – 391 eurą, pasirašė draudimo sutartį, pagal kurią draudimo bendrovė apdraudė šio esto nurodytą krovinį net 110 000 eurų – tokia išmoka turėjo būti „apiplėštam“ studentui.
Draudimo bendrovę apmulkinti sekėsi lengvai: Kristijanas išsinuomojo automobilį „Renault Master“, į jį pridėjo tuščių dėžių ir jas nufotografavo. Šias nuotraukas jis pateikė draudimo įmonei. Brangus krovinys – tai 140 dėžių neva „Kyani“ firmos maisto papildų, kuriuos per 7 paras reikia nugabenti į Ukrainą. Šių papildų vertė – 110 000 eurų.
Išnuomotą mikroautobusą Kristijanas perdavė Simui, ir šis išvyko iš Estijos į Ukrainą.
Uniformuoti plėšikai
Kai Simas su butaforiniu kroviniu buvo už Marijampolės, jis, kažkodėl įvertinęs, kad Lietuvos policininkus apmulkinti gali būti lengviau nei lenkus, vakare kreipėsi į Marijampolės policiją. Vaikinas pasiskundė tapęs ne paprastų, o uniformuotų plėšikų auka. Esą netoli Marijampolės jo vairuojamą automobilį sustabdė du uniformuoti policininkai, priėję prisistatė, liepė parodyti dokumentus ir krovinį, bet staiga užlaužė estui rankas, galvą prispaudė prie vairo, kažką pridėjo prie veido ir...
Kas buvę toliau, estas tikino neprisimenąs, nes praradęs sąmonę. Simo teigimu, jis buvo apsvaigintas kažkokia medžiaga.
„Atsigavau savo mikroautobuse po kokių dviejų valandų, – dėstė pareigūnams estas. – Bet buvau visai kitoje vietoje. Kaip išsiaiškinau su sutiktais praeiviais, buvau Marijampolės mieste, prekybos centro aikštelėje, o kai mane sustabdė tie policininkai, buvau jau pravažiavęs Marijampolę. Kadangi krovinys ypatingai brangus, negaliu nutylėti.“
Estas dar pridėjo, kad kartu pasigedęs ir savo dokumentų, mobiliojo telefono, 20 eurų.
Įtarūs policininkai
Marijampolės policininkai iškart pradėjo tyrimą ir tikrai nesidžiaugė: juk greitai gali kilti tarptautinis skandalas, esą Lietuvoje varganai gyvenantys policininkai prie atlyginimo prisiduria apiplėšinėdami užsieniečius!
Tuo metu „plėšikų auka“ jau skambino neva krovinio savininkui Kristijanui ir pranešė, kas jam nutikę nepažįstamoje ir nesvetingoje Marijampolėje.
Estijoje tuo metu suplanuotos žinios laukęs Kristijanas, apsidžiaugęs bendrininko artistiniais sugebėjimais, nedelsdamas informaciją perdavė draudimo bendrovei ir, pristatęs reikiamus dokumentus, pradėjo laukti draudimo išmokos. Studentas tikėjosi gauti apie 60 000 eurų, kuriuos būtų pasidalinęs su savo bendru.
Tačiau Marijampolės policininkai pasirodė esantys ne iš kelmo spirti. Jie, ne kartą įvairiose situacijose bendravę su užsieniečiais, žinojo, kad galimas ir melagingas pranešimas apie apiplėšimą. Pareigūnai anksčiau buvo susidūrę su tariamais krovinių pagrobimais. Pavyzdžiui, viena bendrovė prieš kelerius metus gavo draudimo išmoką, o po kiek laiko paaiškėjo, kad krovinio net nebuvo ir apskritai nieko vežti nereikėjo. Anot policininkų, tokių triukų kartais imasi finansinių problemų turinčios įmonės.
Teismas – operatyviai
Detalė po detalės, ir „apiplėštas“ estas Simas, kaip policininkai sako savo žargonu, „skilo“. Pavyzdžiui, vyrukas negalėjo paaiškinti, kodėl nusikaltimo vietoje buvo vien tik jo batų pėdsakai – ir dar tiek daug. Be to, jis buvo patikrintas melo detektoriumi, ir po šio tyrimo išvadų pareigūnams nebeliko abejonių, kad estas meluoja.
Taip Simas, pasiklydęs tarp savo parodymų ir prispaustas įkalčių, ėmė painiotis, kol galų gale prisipažino, kad viską sukūrė.
Paaiškėjo, jog savo telefoną Simas buvo išmetęs pakeliui, kad klaidintų policininkus. Vietą „apiplėšimui“ buvo pasirinkęs prie pakelėje esančių kapinių, kur buvo daug žmonių pėdų. Kad jų būtų daugiau ir prie jo mašinos, Simas gausiai pripėdavo pats. Tada pajudėjo atgal – Marijampolės link – ir, pasėdėjęs savo mašinoje, kaupė jėgas naujam spektaklio žingsniui – kreiptis į policiją.
Netrukus į Marijampolę atvyko ir neva brangaus krovinio savininkas Kristijanas. Ilgai tęsti melo žaidimą jis nebegalėjo, nes policininkai atskleidė, kad jie jau žino tikrą tiesą. Vietoje užuojautos „nukentėjusiam asmeniui“ pareigūnai ir antrajam estui uždėjo antrankius ir paskelbė, kad teismas dėl šios apgaulės įvyks kiek įmanoma greičiau. Visgi – užsieniečiai!
„Viešnagę“ pailgino
Abu estai buvo apkaltinti pasikėsinę apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą – draudimo kompanijos – turtą. Įvertinus litais – 379 500 litų. Studentas Kristijanas – dar ir dėl žmonėms žaloti pritaikyto daikto, šaltojo ginklo, kurį pareigūnai aptiko šio Lietuvos svečio automobilio daiktų dėtuvėje. Estas aiškino, kad tai kastetas, kurį jis prieš kelerius metus įsigijo atostogaudamas Kipre. Kaip suvenyrą. O į Lietuvą atsivežęs esą savigynos tikslu.
Marijampolės teismas, išanalizavęs visą bylos medžiagą, pripažino abiejų estų kaltę dėl sukčiavimo ir abu paliko „paviešėti“ Lietuvoje, pasiųsdamas juos vieneriems metams į lietuvišką „zoną“. Kadangi po melagingo pranešimo, jį tuoj išaiškinus, abu estai buvo suimti, tad po teismo jokių problemų dėl bausmės atlikimo neiškilo – galinčių slėptis užsieniečių nebereikia ieškoti.
Taigi jauni estai dabar už grotų galės pasidomėti, ar ir Lietuvos nusikaltėliai taip greitai „perkandami“ pareigūnų.
Irena ZUBRICKIENĖ
AKISTATA
