Į Lietuvos elektros energijos rinką ateinantys estai per penkerius metus tikisi Baltijos jūros regiono šalyse sukurti realiai funkcionuojančią laisvą elektros energijos rinką. Apie nuosavą atominę jėgainę kaimynai kol kas negalvoja, rašo „Respublika“.
Šią savaitę Taline „Eesti Energia“ organizuotame energetikos forume „Kaip sukurti elektros rinką?“ vykusi diskusija apėmė ne tik Estijos problemas ir Suomijos patirtį. Buvo aptarti ir tolimi planai tiek išsiplėsti patiems, tiek plėtoti bendrąją konkurenciją regiono valstybėse.
Į Lietuvą žiūri nedrąsiai
„Eesti Energia“ jau turi antrinių bendrovių: tai „E.Energia“ Latvijoje ir „Lumen Balticum“ Lietuvoje.
Tačiau dirbti esą nėra labai lengva - mat nors ir Lietuva bei Latvija savo energetikos rinką paskelbė laisva, realiai ji neveikia taip, kaip norėtųsi, tad ir pastangų dar esą teks įdėti daug.
Bendrovės „Lumen Balticum“ projektų vadovas Tadas Adomaitis „Respublikai“ aiškino, kad Lietuvoje kol kas skirstymo tinklai taiko nevienodas elektros persiuntimo kainas visiems klientams, todėl gana sunku prognozuoti, kiek vartotojui gali kainuoti energijos tiekimas.
Pasak jo, derėtų atkreipti dėmesį, kad tiek AB Rytų skirstomųjų tinklų, tiek AB VST pagrindinė funkcija turėtų būti rūpintis pačiais mažesnio perdavimo tinklais ir tiekti energiją neatsiradus kitam tiekėjui, tad „Lumen Balticum“ į juos kaip į konkurentus esą nežiūri, taigi tai tik laiko klausimas, kada bus galima matyti efektyviai funkcionuojančią elektros rinką, užtikrinančią vartotojams elektros energijos tiekėjų pasirinkimo galimybę.
Renkasi Lietuvos pasiūlymą
„Dabar ruošiamasi naujos atominės elektrinės statyboms Ignalinoje. Ir mes tikimės, kad tai ir bus naujas atskaitos taškas. „Eesti Energia“ turėjo tris galimybes: prisijungti prie Lietuvos projekto, prisijungti prie Suomijos projekto arba statyti nuosavą atominę jėgainę. Ir mes nusprendėme dalyvauti tame projekte, kuris, mūsų manymu, turėtų būti įvykdytas greičiausiai, t.y. Lietuvoje.
Manau, kad 2006 m. pradėjome tikrai gerai. 2007 m. viskas klostėsi ne taip gerai, nes darbai nebuvo vykdomi gana greitai. Bet mes tikimės, kad nacionalinis investuotojas užsiims tinkama vadyba ir pagerins projekto eigą“, - „Respublikai“ pasakojo „Eesti Energia“ generalinis direktorius Sandoras Liive. LEO LT ir džiugina, ir gąsdina „LEO LT bus labai rimta įmonė, kai pradės veikti, ir ji gali tapti labai rimta mūsų konkurente, bet atsižvelgdami į atominės jėgainės projektą galime teigti, kad žiūrime į ją kaip į partnerę“, - pabrėžė jis.
Pasak S.Liive, šiuo metu labai svarbus veiksnys - laikas, o, jo nuomone, viskas vyksta kiek per lėtai. Tačiau jis teigė suprantąs, kad Lietuvai reikia laiko norint išspręsti visus ginčus, susijusius su LEO LT.
Tačiau prognozes pastatyti naują jėgainę iki 2015 m. pašnekovas vertina skeptiškai. „Tai nerealu, ir tai aišku jau šiandien. Bet labai daug kas dabar priklauso nuo pačių lietuvių.
Nes tai jūsų šalies projektas - projektas vykdomas jūsų šalyje, jūs ir taisykles nustatote“, - pabrėžė „Eesti Energia“ vadovas.
