Jis taip pareiškė per Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) susitikimą Maltoje, kuriame dalyvavo ir S. Lavrovas. Tai pirmas rusų diplomato vizitas Europos Sąjungos (ES) šalyje narėje nuo 2022-ųjų Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą.
A. Sybiha taip pat apkaltino Maskvą, kad ji yra „didžiausia grėsmė mūsų bendram saugumui“, abiem užsienio reikalų ministrams sėdint prie to paties didžiulio stalo ESBO viršūnių susitikime.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas taip pat atvyko į susitikimą Takalyje, netoli Valetos, nors planų susitikti su S. Lavrovu jis neturi.
„Rusija nėra partnerė, ji kelia didžiausią grėsmę mūsų bendram saugumui. Rusijos dalyvavimas ESBO susitikime kelia grėsmę bendradarbiavimui Europoje“, – 57 nares turinčios organizacijos ministrams pareiškė A. Sybiha.
„Kai rusai sako, kad nori taikos, jie meluoja“, – tvirtino jis ir pridūrė, kad „Ukraina ir toliau kovoja už savo teisę egzistuoti“.
„Ir prie šio stalo sėdintis rusų karo nusikaltėlis turi žinoti: Ukraina laimės šią teisę ir teisingumas nugalės“, – pažymėjo jis.
Kaltino siekiu „destabilizuoti visą Eurazijos žemyną“
S. Lavrovas, kuriam taikomos ES sankcijos, nėra aplankęs jokios bloko šalies nuo pat 2021-ųjų gruodį vykusios kelionės į Stokholmą, kur taip pat vyko ESBO susitikimas, pranešė Rusijos žiniasklaida.
Sėdėdamas tarp San Marino ir Rumunijos atstovų, jis piktinosi ES, NATO ir ypač Jungtinėmis Valstijomis.
Jis sakė, kad Vakarai yra „šaltojo karo reinkarnacijos priežastis, tik dabar su daug didesniu pavojumi pereiti į karštąjį karą“. Tai teigiama jo kalbos išraše, kurį paskelbė rusų valstybinė naujienų agentūra „RIA Navosti“.
Jis taip pat apkaltino Vašingtoną dėl karinių pratybų Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, kuriomis esą siekiama „destabilizuoti visą Eurazijos žemyną“.
ESBO buvo įkurta 1975-aisiais, su tikslu palengvinti įtampą tarp Rytų ir Vakarų Šaltojo karo laikotarpiu, o dabar jau turi 57 nares. Tarp jų – Turkija ir Mongolija, Jungtinė Karalystė (JK) ir Kanada, JAV, Ukraina, Rusija.
Organizacija padeda narėms koordinuoti veiksmus tokiose srityse kaip žmogaus teisės ir ginkluotės kontrolė, tačiau praeitų metų ministrų susirinkime Šiaurės Makedonijoje S. Lavrovas apkaltino ESBO tapus NATO ir ES „atauga“.
Ukraina yra reikalavusi pašalinti Rusiją iš šios organizacijos, o dėl S. Lavrovo dalyvavimo susitikimą Skopjėje šalis pernai boikotavo.
Aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Maltos užsienio reikalų ministras Ianas Borgas ketvirtadienį pradėjo susitikimą raginimu Rusijai pasitraukti iš Ukrainos.
A. Blinkenas taip pat apkaltino S. Lavrovą, kurio tuo metu posėdžių salėje jau nebebuvo, paskleidus „dezinformacijos cunamį“ ir kaltino Maskvą dėl karo Ukrainoje eskalavimo.
Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis išėjo iš salės, kai jame kalbą sakė Rusijos užsienio reikalų ministras.
Daugelis kitų dalyvių pasisakė prieš Maskvos agresiją Kyjivui reikšmingu laiku
JAV išrinktasis prezidentas Donaldas Trumpas pasižadėjo siekti greito sutarimo karui užbaigti, kas privertė Kyjivą iki inauguracijos sausį įnirtingai siekti saugumo garantijų bei ginkluotės paramos iš Vakarų sąjungininkų.
„Buvo pakviestas išlaikyti tam tikrus bendravimo kanalus“
2022 metais ESBO šeimininkė Lenkija atsisakė pakviesti S. Lavrovą į savo aukščiausiojo lygio susitikimą, lenkų ministrui pasvarsčius, kodėl Maskvai vis dar leidžiama dalyvauti organizacijoje.
Maltos atstovas spaudai trečiadienį naujienų agentūrai AFP sakė, kad nors ES įšaldė S. Lavrovo turtą, jam nėra uždrausta keliauti ir jis buvo pakviestas „išlaikyti tam tikrus bendravimo kanalus“.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos spaudos sekretorė Marija Zacharova trečiadienį pareiškė, kad kelios Vakarų šalys neva „naudojasi šia platforma savo interesams“, ir teigė, kad ši institucija buvo „ukrainizuota“.
Tačiau Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock Maltoje žurnalistams sakė, kad ESBO „pasisako už saugumą ir laisvę ir mes ją ginsime“.
Nuo invazijos į Ukrainą ESBO veikla buvo paralyžiuota, Rusijai vetavus kelis svarbius sprendimus, kuriems priimti reikia bendro sutarimo.
Generalinio sekretoriaus ir trijų kitų aukščiausių pareigūnų postai yra laisvi nuo rugsėjo, nes nesusitarta dėl jų įpėdinių.
Ambasadoriai susitarė dėl Turkijos diplomato Feriduno Sinirlioglu, kuris pakeis vokietę generalinę sekretorę Helgą Marią Schmid, AFP pranešė diplomatinis šaltinis.
Maltoje susirinkę ministrai taip pat sieks susitarti, kuri šalis pirmininkaus ESBO 2026 ir 2027 metais.
Rusija šiemet blokavo Estijos pirmininkavimą ESBO. 2025-aisiais pirmininkavimą organizacijai perims pernai į NATO įstojusi Suomija.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
