Misijos vadovas Adamas Kobierackis (Adamas Koberackis) mėgino išsklaidyti nepasitikėjimą dėl Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojų vaidmens dešimtyje miestų visoje Ukrainoje.
ESBO pasiuntė savo misiją, kai Krymo aneksija, įvykdyta Rusijos po audringo vyriausybės pasikeitimo Kijeve, smarkiai padidino įtampą tarp promaskvietiškų separatistų ir ukrainiečių nacionalistų.
Šią misiją sudaro 100 civilių stebėtojų, kurie dirbs šešis mėnesius, tačiau tikėtina, kad pareigūnų skaičius bus padidintas iki 500.
Tačiau Charkove, kaip ir daugelyje kitų Ukrainos rytinių miestų, smarkiai nepasitikima Vakarų šalių iniciatyvomis. Charkovas yra vos už 40 kilometrų nuo sienos su Rusija, o anksčiau šis miestas buvo sovietinės Ukrainos sostinė.
„Mes esame ne šnipai, o draugai“, – tvirtino A.Kobierackis.
Charkove ir pietrytiniame Donecko mieste vyko audringi protestai, o kai kurie piliečiai reikalavo pasekti Krymo pavyzdžiu ir prisijungti prie Rusijos.
Vietos žurnalistai klausinėjo A.Kobierackio apie numanomus išpuolius prieš prorusiškų pažiūrų demonstrantus, kuriuos esą vykdė ultranacionalistų judėjimas „Pravyj sektor“ („Dešinysis“ arba „Teisusis sektorius“). Šis judėjimas atliko svarbų vaidmenį buvusios opozicijos protestuose, per kuriuose vasarį buvo nuverstas Kremliaus palaikomas prezidentas Viktoras Janukovyčius.
„Esame čia, kad išklausytume visų įmanomų šalių“, – sakė misijos vadovas, kai buvo apibertas klausimais dėl savo objektyvumo per krizę, temdomą propagandos karo.
Smarkiai susipriešinusi visuomenė
Nedidelė protestuotojų grupė prasiveržė prie tribūnos salėje, o vienas iš jų sutrikdė konferenciją, skaitydamas kreipimąsi į A.Kobierackį.
„Esame Charkovo ir Rytų Ukrainos piliečiai, ir mums nepatinka, ką matome ... Jūsų dvigubų standartų politika, Amerikos ir Europos žiniasklaidos melas ... Jūs pripažįstate neteisėtą valdžią Kijeve“, – pareiškė jis.
„Jūs skleidžiate nacizmą ir fašizmą Ukrainoje. Laikome jus korumpuota organizacija – jūs mūsų nepalaikote, galit keliauti iš čia“, – pridūrė protestuotojas, laikydamas popieriaus lapą abiem rankomis.
Šie nusiskundimai buvo panašūs į skelbiamus per protestus Rusijoje, kur proeuropietiški demonstrantai, nuvertę V.Janukovyčiaus vyriausybę, dažnai kaltinami esantys „fašistai“ ir „neonaciai“.
Kilus sumaiščiai salėje, viena vidutinio amžiaus šviesiaplaukė paėmė mikrofoną ir pareiškė: „Labai atsipašau dėl to, ką padarė šis žmogus.“
„Tai žmonės, kurie atvedė Ukrainą prie ribos, kai kyla pavojus jos nepriklausomybei. Ne visi galvoja kaip jie“, – pridūrė ji.
Dabartinę įtampą kursto Maskvos ir Kremliaus politikai pritariančių protesto judėjimų reikalavimai užtikrinti didesnę autonomiją Ukrainos rytiniams regionams ir pertvarkyti šalį į federacinę valstybę. Šie reikalavimai skamba tokiu metu, kai Maskva yra sutelkusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos rytinių sienų.
„Deja, šiuo krizės metu, esant dabartinei įtampai, ši visuomenė yra smarkiai susipriešinusi – matėte tai per spaudos konferenciją“, – sakė A.Kobierackis naujienų agentūrai AFP.
„Tai bus iššūkis mums, nes turime raportuoti objektyviai ir nešališkai – tai reiškia ... kad turime kalbėtis su visais: tais, kurie mus vertina palankiai, taip pat tais, kuriuos dar gali reikėti įtikinti su mumis susitaikyti“, – pridūrė jis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
