Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Parlamentinės Asamblėjos (PA) komitetas patvirtino rezoliuciją, kuria organizacijos valstybės skatinamos atverti istorinius archyvus, o išvežtuosius iš šalių - sugrąžinti atgal.
Rezoliucija priimta antradienį Kazachstano sostinėje Astanoje vykusios PA Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitete.
Daugumos dalyvavusiųjų parlamentarų iš įvairių šalių balsais rezoliucija priimta su Lietuvos Seimo narių pataisomis, kuriomis šalys skatinamos „aktyviai ir konstruktyviai dirbti dvišaliu pagrindu tam, kad būtų užtikrintas kuo skubesnis archyvų grąžinimas į kilmės šalį“. Šalys įsipareigojo vidaus teisėje priimti būtinas įstatymų pataisas.
Komitete patvirtintą dokumentą dar turi patvirtinti ESBO PA plenarinėje sesijoje.
Lietuvos siūlomą rezoliucijos pataisą Demokratijos, žmogaus teisių ir humanitarinių klausimų komitete pristatė Seimo narys Raimondas Šukys. Pasak jo, nors rezoliucija apima siūlymus atverti visus archyvus, tačiau Lietuvai svarbu, kad jos istoriniai dokumentai, kurie iš šalies buvo išvežti po 1940 metų sovietų okupacijos, nacių valdymo metu 1941-1944 metais bei kitais laikotarpiais, sugrįžtų atgal.
Šiuo atveju kalbama apie tarpukario Lietuvos archyvinius dokumentus, kurių vieni yra atsidūrę Rusijoje, Vokietijoje bei kitur, o kiti - privačiose rankose.
Kaip BNS pasakojo R.Šukys, iš pradžių tikėtasi, kad rezoliucijai, o labiausiai Lietuvos pasiūlymams, priešinsis rusų parlamentarai, tačiau šie neišreiškė kitos nuomonės - rezoliucijai prieštaravo tik Graikijos parlamentaras, kuris priklauso Komunistų partijai. R.Šukio nuomone, rusai tiesiog nenorėjo aitrinti klausimo ir suteikti jam pernelyg didelės svarbos.
„Mums svarbu, kad visi tie archyvai, bent jų kopijos, būtų Lietuvoje, nes daugelis jų buvo išvežta, kai kurie atsidūrė privačiose rankose”, - BNS sakė R.Šukys.
Rezoliucijos projektą paruošė švedų parlamentarė Walburga Habsburg Douglas. Joje sakoma, jog ESBO PA kviečia visas dalyvaujančias šalis dirbti skaidriau atveriant politinius ir istorinius archyvus, teisėkūros, rinkimų, administravimo procesą, darbą parlamentuose.
Rezoliucijoje šalys kviečiamos garantuoti visišką prieinamumą prie visų archyvų,įskaitant ir privačius, tyrinėtojams bei susidomėnusiesiems. Valstybės, be kita ko, kviečiamos dalintis istoriniais dokumentais, kurie yra atsidūrę ne jų kilmės šalyje.
