Eglė Merkytė, LRT.lt
Pirmadienį susitikę Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrai pirmą kartą netiesiogiai pasisakė apie galimą Ukrainos narystės ES perspektyvą, jei situacija šalyje susitvarkytų.
Ministrų išvadose teigiama, kad „Taryba išreiškia įsitikinimą, kad susitarimas (Asociacijos sutarti, – LRT.lt) nėra galutinis ES ir Ukrainos santykių tikslas“ – o tokią formuluotę galima vertinti kaip ES pasiryžimą dar labiau integruotis su Ukraina, ne vien per iki šiol siūlytą politinę bei ekonominę asociaciją.
„Pabrėžėme, kad Asociacijos sutartis tikrai nėra paskutinis kelio galas arba tikslas. Matome ir ateitį po to. Ar bus tęsinys, priklausys nuo sėkmės Ukrainai vykdant užsibrėžtus tikslus“, – LRT.lt portalui kalbėjo susitikime dalyvavęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.
Ir nors žodžio „narystė“ L.Linkevičius nepasakė, jo nėra ir ministrų išvadose, neformaliai Briuselio diplomatai kalba, kad tai yra netiesioginė užuomina būtent į narystę. Išvadose įrašytas sakinys – stipriausia, ką iki šiol ES yra pažadėjusi savo rytinei kaimynei Ukrainai, nes tokiomis frazėmis ES nesimėto ir jos atsiranda po ilgų ir sudėtingų derybų.
Apie narystės galimybę kol kas nė sykio nebuvo pasakyta net pirmūnėmis vadinamoms Moldovai ir Gruzijai.
„Perspektyva reiškia, kad tas kelias turi tęstis. Asociacijos sutartis yra europinė kryptis, ir tai nėra kelio pabaiga“, – užuominomis kalbėjo L. Linkevičius.
Kitaip išvadų frazę dėl galimos narystės interpretuoja vadinamos „plėtros skeptikės“ – šalys, nenorinčios į ES įsileisti daugiau valstybių – pavyzdžiui Nyderlandai, Belgija ar Danija. Anot šių šalių diplomatų, pasakymas, kad Asociacijos sutartis nėra galutinis tikslas neturi nieko bendra su naryste.
28 ES užsienio reikalų ministrai susitikime taip pat kalbėjo apie galima sankcijas dabartinei Ukrainos valdžiai. Griežtos politikos šalininkai kaltina ES dėl pernelyg silpnos pozicijos ir neturėjimo politinės valios taikyti sankcijų.
Tačiau net ir toks spaudimas nepakeitė ES nuomonės – ES ministrai sutarė kol kas prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo aplinkai sankcijų netaikyti, tačiau, pasak ministrų, tokia galimybė išlieka, jei situacija Ukrainoje blogėtų.
„Sankcijos yra kraštutinė priemonė. Jei matytume, kad padėtis blogėja, kad daugėja smurto proveržių, ir kad visiškai nesusikalba valdžia su opozicija, o padėtis yra nevaldoma, tada galima kalbėti ir apie ribojančias priemones, ir vėl grįžtume prie tos temos“, – priežastis, kodėl ES ministrai nusprendė šį kartą susilaikyti nuo sankcijų, vardino L. Linkevičius.
Pasak ministro, nei viena ES valstybė neatmetė sankcijų galimybės, tačiau teigė, kad dabar joms ne metas.
Nors ministras sako neketinantis kritikuoti bendros ES ministrų pozicijos, jis pakartojo manantis, kad Europa turi galimybių būti aktyvesnė ir turėti aiškesnę nuomonę.
„Pozicija turi būti ne tik mums aiški, bet ir tiems, kam ji skirta. Vis dėlto manau, kad vieningai eidami pasieksime daugiau nei po vieną“, – kalbėjo ministras.
Jis pabrėžė, kad ir pati Lietuva, jei norėtų, galėtų įvesti Ukrainos valdžiai, pavyzdžiui, finansines ribojimo priemones, bet, anot ministro, tai būtų neefektyvu.
„Taip turi elgtis arba visa ES, arba niekas“, – pabrėžė jis. Pasak L. Linkevičiaus, sankcijų nuspręsta netaikyti ir pastebėjus gerus ženklus iš Kijevo, tokius kaip atšauktą susirinkimų ir protestų laisvę ribojantį įstatymą, vykstančią diskusiją dėl Konstitucijos keitimo, Azarovo vyriausybės atsistatydinimą.
