„Kiekvieną rytą atsibundi ir galvoji, ar išdrįsiu, ar išdrįsiu? Gerai, kas atsitiko?“ – sakė ji naujienų agentūrai AFP imituodama, kaip tikrina savo mobilųjį telefoną.
„Tai beprotiška“, – teigė ji.
Buvusią Estijos ministrę pirmininkę, 47 metų K. Kallas, praėjusį birželį jos kolegos pasirinko užsienio politikos vadove dėl ryžtingos paramos Ukrainai kare su Rusija.
Būdama griežta Kremliaus kritikė, ji visą savo karjerą pasisakė už stiprią NATO ir glaudžius Europos ir Jungtinių Valstijų ryšius.
Dabar, vos per kelis mėnesius, D. Trumpas daug ką iš to sugriovė, atšaukdamas JAV paramą Kyjivui, suartėdamas su Maskva ir ardydamas Vakarų aljansą, kuris ištisas kartas buvo Europos saugumo pagrindas.
„Tai tarsi, žinote, paėmus vazą ir ją sudaužius, galima ją vėl suklijuoti, bet tai nebus tas pats“, – sakė K. Kallas, kalbėdama savo kabinete 12 aukšte Europos Komisijos (EK) būstinėje.
„Todėl man kyla tas pats jausmas, kad galima viską suklijuoti, bet pasitikėjimas sugriautas – ir tai ne tas pats“, – teigė ji.
Neslepia priešiškumo
Pasauliui stengiantis prisitaikyti prie D. Trumpo sukrėtimų, K. Kallas turėjo greitai pakeisti savo vaidmenį.
Naujoji JAV administracija neslėpė priešiškumo ES ir nustūmė bloką į šalį dedant pastangas užbaigti karą Ukrainoje.
K. Kallas savo kailiu patyrė tokį požiūrį, kai vasarį išskrido į Vašingtoną, o valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) atšaukė susitikimą.
Ji tvirtina, kad iš tiesų palaiko labai draugiškus santykius su M. Rubio po teigiamų susitikimų kituose renginiuose ir virtinės pokalbių telefonu.
Tuo tarpu Europa vis labiau skyla į mažesnes grupes, o didžiosios valstybės, tokios kaip Prancūzija ir buvusi ES narė Britanija, imasi iniciatyvos rengti atsaką.
K. Kallas sutinka, kad šios „norinčiųjų koalicijos“ yra naudingos, ypač siekiant išvengti Rusijai draugiškų šalių, tokių kaip Vengrija, pasipriešinimo, tačiau ji nuogąstauja, kad ES galėtų nuveikti daug daugiau.
„Mūsų priešininkai nemėgsta Europos Sąjungos, nes esame stiprūs, kai veikiame kartu“, – sakė ji.
„Tačiau jei veikiame kartu, esame lygios galios, ir tame yra skirtumas. Tada galime kalbėtis kaip lygūs su lygiais“, – tvirtino diplomatė.
Smulkmeniškos kovos
ES vyriausiosios įgaliotinės, kaip ji oficialiai vadinama, darbas dažnai apibūdinamas kaip beveik neįmanoma užduotis.
Visos 27 valstybės narės vykdo savo užsienio politiką, kartais prieštaraujančią viena kitai, o ši pareigūnė neturi įgaliojimų priversti jas kažko laikytis.
„Valstybės narės nenori, kad ji diktuotų toną, vadovautų, jos nori dar vieno biurokrato“, – sakė vienas diplomatas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
„Taigi, bet kas šioje pozicijoje susidurs su kritika“, – teigė jis.
K. Kallas yra vienintelė buvusi šalies vadovė, užimanti šį postą, ir siekė pasinaudoti savo įtaka.
Dėl to ji kartais nervina gynybiškai nusiteikusius Briuselio diplomatus ir biurokratus.
„Ji dažnai yra pernelyg dogmatiška, užsispyrusi, nesugeba įžvelgti miško vietoj pavienių medžių“, – sakė kitas aukšto rango diplomatas.
K. Kallas greitai susidūrė su savo įgaliojimų ribomis po to, kai nesėkmingai bandė įtikinti valstybes nares įsipareigoti Ukrainai skirti milžinišką 40 mlrd. eurų vertės ginklų paketą.
Susidūrusi su galingų veikėjų, tokių kaip Prancūzija ir Italija, pasipriešinimu, ji sumažino pastangas iki dviejų milijonų artilerijos sviedinių ir dabar teigia, kad du trečdaliai šio kiekio jau surinkta.
„Labiausiai erzina smulkmeniškos ES institucijų tarpusavio kovos“, – sakė K. Kallas.
„Aš neprieštarauju, jei darbas bus padarytas. Noriu pasakyti, kad dabar svarbu tai, o ne kas laimės mažytę pergalę“, – tvirtino ji.
„Gaivina“
K. Kallas tvirtina, kad D. Trumpo sukeltos permainos turi ir teigiamų aspektų jos darbe, nes ji siekia didinti Europos įtaką nuo Azijos iki Afrikos ir Lotynų Amerikos.
„Tai mus gaivina, nes matome visas šias šalis artėjant prie mūsų“, – sakė ji.
„Visi žvelgia į Europą, nes mes esame patikimas, stabilus ir nuspėjamas partneris. Iš tikrųjų tai taip pat yra galimybė mums didinti savo geopolitinę galią“, – tvirtino diplomatė.
Ji skatina ES diplomatinę tarnybą būti aktyvesnę ir atkreipia dėmesį į tokius laimėjimus, kaip daugumos valstybių narių pritarimas JT rezoliucijai, kuria remiama Ukraina, nepaisant JAV spaudimo.
„Sunku laviruoti, bet reikia būti tikrai judriam ir pasiruošusiam judėti bei keisti savo mąstymą“, – sakė ji.
„Stengiuosi daryti viską, ką galiu, ir tikiuosi, kad tai bus pakankama“, – sakė K. Kallas.
„Tai neabejotinai sunku, bet paklauskite manęs dar kartą po 55 mėnesių“, – pasiūlė diplomatijos vadovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
