Jeanas-Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris), beveik du dešimtmečius vadovavęs Liuksemburgo vyriausybei, tapo prieštaringu kandidatu į 28 nares turinčios Europos Sąjungos (ES) aukščiausios vykdomosios valdžios institucijos vadovo postą, o viena iš balsingiausių jo priešininkių buvo Didžioji Britanija. Jungtinės Karalystės bulvarinis dienraštis „The Sun“ netgi pavadino jį „pavojingiausiu žmogumi Europoje“.
Tačiau šis 59 metų konservatyvių pažiūrų politikas antradienį įtikinamais 422 balsais prieš 250 buvo išrinktas nauju Europos Komisijos pirmininku.
Jis lapkritį pakeis dabartinį vadovą – portugalą Jose Manuelį Barroso (Žozė Manuelį Barozu) – ir perims didžiulę atsakomybę už didžiausios pasaulio ekonomikos vairavimą tolesnius penkerius metus.
Europos Komisija yra atsakinga už ES direktyvų projektų rengimą, Bendrijos šalių biudžetų priežiūrą, ES laisvosios prekybos režimo užtikrinimą ir kovą su karteliniais susitarimais.
Į jos kompetenciją patenka tiek derybos dėl laisvosios prekybos sutarties su Jungtinėmis Valstijomis, tiek finansinio reguliavimo priemonių kūrimas arba derybos su Rusija dėl dujų pirkimo.
Komisijos metinis biudžetas – apie 140 mlrd. eurų (483 mlrd. litų); iš jo mokamos subsidijos žemės ūkiui, investuojama į infrastruktūrą ir teikiama pagalba plėtrai.
J.-C.Junckeris sakė, kad per jo kadenciją didžiausi iššūkiai bus pastangos paspartinti menką Bendrijos ekonomikos augimą ir kurti darbo vietas, reformuoti ES institucijas, mažinti energetinę priklausomybę nuo Rusijos, taip pat įtikinti Britaniją, kurioje stiprėja euroskeptiškos nuotaikos, nepasitraukti iš Europos klubo.
„Noriu vesti Europą teisinga kryptimi, – J.-C.Junckeris sakė įstatymų leidėjams praeitą savaitę. – Mums reikia politikos, skatinančios augimą, tačiau nedidinančios biudžeto deficitų.“
Pasak analitikų, J.-C.Junckeriui bus itin svarbu įveikti visuomenės nusivylimą ES, kuris pasireiškė per gegužę vykusius Europos Parlamento rinkimus, beveik trečdalį vietų atidavusių euroskeptikams.
„Europai reikia greitai paspartinti augimą ir darbo vietų kūrimą, kad atgautų savo piliečių pasitikėjimą“, – pabrėžė Briuselyje įsikūrusio analitinio centro „Bruegel“ ekspertas Guntramas Wolffas (Guntramas Volfas).
Netgi J.-C.Junckerio šalininkai neteigia, kad jis yra charizmatiškas lyderis arba vizionierius, tačiau giria jį kaip tiesos sakytoją, seniai pasižymėjusį kuriant kompromisus, kai ES šalių vyriausybės arba institucijos patekdavo į aklavietę.
Atstovaudamas mažytei valstybei, turinčiai vos 500 tūkst. gyventojų, jis pasisakydavo už didesnę Europos integraciją ir nekada nesivaržydavo prieštarauti netgi įtakingiausioms Bendrijos narėms, tokioms kaip Vokietija.
Tačiau J.-C.Junckerio oponentai, vadovaujami Britanijos ministro pirmininko Davido Camerono (Deivido Kamerono), laiko jį integraciją ir konsensusą palaikančios, imperiją kuriančios Briuselio klikos įsikūnijimu, kuris neketina grąžinti galių nacionalinėms vyriausybėms.
Kritikai taip pat abejoja, ar jo patirtis vadovaujant valstybei, kuri prilygsta daugelio didžiųjų ES šalių smulkioms provincijoms, yra pakankama vadovauti šio bloko kasdienei veiklai ir 33 tūkst. Europos Komisijos valdininkų.
Britanijos bulvariniai leidiniai taip pat kaltina J.-C.Junckerį, kad jis yra prisiekęs rūkalius ir turi problemų dėl alkoholio. J.-C.Junckeris tai vadino šmeižto kampanija, o Vokietijos finansų ministras, dalyvavęs daugelyje iki vėlumos užsitęsdavusių pasitarimų su liuksemburgiečiu, sakė, kad jis nėra blaivininkas, „tačiau niekada nesu matęs jo girto“.
J.-C.Junckeris studijavo teisę, tačiau greitai perėjo į politiką, tapęs darbo ministro pavaduotoju, kai buvo tik 28 metų, o dar po dvejų metų perėmė savo viršininko postą. Vėliau jis tapo finansų ministru, o galiausiai, būdamas 41 metų – Liuksemburgo premjeru. Tame poste jis dirbo 18 metų, kol galiausiai buvo priverstas atsistatydinti praeitais metais, kilus viena skandalui dėl šnipinėjimo.
J.-C.Junckeris, išlaikęs finansų ministro portfelį netgi tapęs vyriausybės vadovu, atliko esminį vaidmenį kuriant euro zoną. Vėliau jis pirmininkaudavo finansų ministrų susitikimams, kurie padėjo dabar 18 narių turinčiam blokui išeiti 2010–2013 metų finansų krizės, grasinusios sužlugdyti eurą ir sukelti sumaištį pasaulio ekonomikoje.
„Mes matėme pasaulio pabaigą. Mes žvelgėme į bedugnę“, – J.-C.Junckeris praeitą savaitę sakė per Europos Parlamento posėdį, kuriame buvo svarstoma jo kandidatūra.
Per euro zonos krizė jis rengdavo slaptus susitikimus, o vėliau sakė, kad meluodavo apie juos žurnalistams, vadindamas savo pareiga pastangas nuslėpti tiesą, kad rinkų neapimtų panika.
„Turėjome sutaisyti skrendantį lėktuvą, kuris degė, – aiškino J.-C.Junckeris. – Buvome padangėje, o lėktuvas degė.“
Tapus Europos Komisijos vadovu, jo veiksmai tikriausiai bus labiau suvaržyti. Komisija yra atskaitinga Europos Parlamentui, taip pat ES narėms, kurių lyderiai nustato Bendrijos politikos prioritetus ir biudžetą. Nacionalinės vyriausybės taip pat skiria į Europos Komisiją savo narius – kiekvienai šaliai tenka po vieną komisaro postą. J.-C.Junckeris galės tik spręsti, kurį portfelį jiems parinkti.
J.-C.Junckerio centro dešinysis blokas – Europos liaudies partija – gavo daugiausiai vietų per Europos Parlamento rinkimus, todėl ES nacionaliniai lyderiai galiausiai turėjo jį pasiūlyti kandidatu į Komisijos vadovo postą. Prieš tokį sprendimą protestavo tik Britanija ir Vengrija.
Vienas iš J.-C.Junckerio privalumų Europos politikos scenoje – gebėjimas laisvai vartoti tris pagrindines Bendrijos kalbas: anglų, prancūzų ir vokiečių.
Siekdamas europarlamentarų palaikymo, J.-C.Junckeris praeitą savaitę dalyvavo šešiuose posėdžiuose ir veikiausiai sustiprino savo pozicijas, pasakydamas kiekvienai politinei grupei tai, ką ji norėjo išgirsti, apdairiai susilaikydamas nuo pernelyg specifinių detalių, kuriomis galėtų užsiimti vėliau.
Per susitikimą su euroskeptikų frakcija, kuriai priklauso Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP), laimėjusi Europos Parlamento rinkimus Britanijoje, J.-C.Junckeris panaudojo visą savo žavesį ir ironiją.
Jis atvirai pareiškė įstatymų leidėjams, kad per savo kadenciją visokeriopai stengsis atkurti žmonių pasitikėjimą Europa, siekiant „užtikrinti, kad kitą kartą jūsų būtų mažiau“.
Kai UKIP lyderis Nigelas Farage'as (Naidželas Faradžas) paminėjo kaltinimus dėl rūkymo ir gėrimo, J.-C.Junckeris išprovokavo juoko bangą, staigiai atigręžęs į N.Farage'ą ir paklausęs: „Gal galėtumėt sušelpti cigarete?“
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
