27 valstybes vienijanti ES gruodį priėmė svarbų sprendimą ir sutiko pradėti derybas dėl narystės su karo draskoma kaimyne bei buvusia sovietine respublika Moldova.
Tačiau tam, kad derybos būtų pradėtos, bloko narės privalės patvirtinti formalią jų proceso struktūrą, kurią kovą pasiūlė Briuselis.
Posėdžio Briuselyje metu Prancūzijos ES reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrotas paragino „iš esmės pradėti derybas“, kol birželio gale rotacijos būdu baigsis Belgijos pirmininkavimas.
Šiam siūlymui pritarė ir kitų šalių, įskaitant Airiją ir Švediją, ministrai.
Raginimas padėti Ukrainai pasiekti kitą jos misijos tapti ES nare etapą pasigirdo tuo metu, kai yra baiminamasi, kad Vengrija – draugiškiausius santykius su Maskva palaikanti bloko šalis – po Belgijos tapusi ES pirmininke gali imti stabdyti procesą.
Budapeštas priešinosi Kyjivo prašymui jį priimti, teigdamas, kad Ukraina perkeliama į eilės pradžią, nors neatitinka būtinųjų kriterijų.
„Negali būti jokių išimčių dėl politinių ar ideologinių aspektų“, – pareiškė Vengrijos ministras Zoltanas Kovacsas.
„Jeigu kokia pažanga ir yra padaryta, tai ji labai nedidelė. Vėlgi, galiu jums dar kartą pasakyti, kad narystė, jos patvirtinimas turėtų būti grindžiamas nuopelnais. Ne išimtimis.“
Kitą kliūtį galėtų sudaryti ir šiuo metu Nyderlanduose formuojama naujoji dešiniųjų vyriausybė, kuri priešinasi tolesnei šalių bloko plėtrai.
Ukraina į ES pasiprašė netrukus po to, kai 2022 m. vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją.
Net jei derybos ir būtų pradėtos, Ukrainos vis dar lauktų ne vienerius metus trunkantis reformų procesas, kol ji galiausiai galėtų tapti nare.
