Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį per susitikimą Briuselyje pasiūlė skolų prislėgtai Graikijai paramą. Tai padaryti nutarta augant nerimui, kad šios šalies krizė gali išplisti regione ir pažeisti kitas euro zonos valstybes.
Susirūpinimą dėl krizės Graikijoje išreiškė didžiosios valstybės - Prancūzija, Vokietija ir kitos. Šalys svarstė pagalbos būdus - kad Graikijai galėtų būti suteikta dvišalė finansinė pagalba iš kai kurių euro zonos valstybių, skirtos kredito linijos, suteiktos paskolų garantijos ar šalies obligacijų išpirkimas. EVT pritarė deklaracijai dėl politinės paramos Atėnams. Konkretūs siūlymai turėtų paaiškėti po pirmadienį, vasario 16 d., vyksiančio Europos zonos valstybių finansų ministrų susitikimo.
Europos Vadovų Tarybos darbotvarkę kiek sujaukė smarkus sniegas ir beveik keturias valandas vėlavusioje sesijoje pirmiausiai svarstytos pagalbos Graikijai galimybės.
Lietuvos ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, pristatydamas Briuselyje Lietuvos poziciją dėl ES dokumento "Strategija ES 2020" metmenų, pabrėžė būtinybę sukurti kontrolės saugiklius ir mechanizmus, kurie apsaugotų Europos Sąjungos valstybes nuo panašios situacijos, kokioje atsidūrė Graikija.
Ketvirtadienį Premjeras A. Kubilius Briuselyje dalyvavo neformalioje Europos Vadovų Tarybos (EVT) sesijoje, kuriai pirmą kartą vadovavo Europos Vadovų Tarybos pirmininku išrinktas Hermanas Van Rompėjus (Herman Van Rompuy).
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas H. van Rompėjus pasibaigus sesijai pasidžiaugė, kad tokios neformalios EVT sesijos yra naudingos ir būtinos, tačiau ateityje jas reikėtų skirti vienai kuriai nors konkrečiai temai, kad būtų galima išgirsti kuo daugiau įvairių nuomonių, ir tuomet bus galima priimti kokybiškus sprendimus.
