Europos Vadovų Tarybos susitikime nagrinėti įvairūs ekonominės krizės aspektai: finansų rinkos reguliavimas, ekonomikos skatinimo priemonės ir darbo garantijos.
Europos Sąjungos vadovai susitarė 5 mlrd. EUR neišleistų ES lėšų panaudoti energetikos jungčių projektams ir interneto ryšiui plėtoti. Be to, jie pakėlė ES paramos sunkumų patiriančioms šalims viršutinę ribą. Euro neįsivedusių šalių kredito linija buvo padidinta iki 50 mlrd. EUR.
O tai reiškia, kad Baltijos šalys (Lietuva ir Latvija) dabar turi parengti savo namų darbūs ir susitarti iš kurios šalies bus vedamos elektro jungtis į Švediją. Nes šį projektą pilnai finansuos ES.
Vadovai pažadėjo ir papildomą 75 mlrd. EUR paramą Tarptautiniam valiutos fondui, skirtą padėti sunkumų patiriančioms šalims.
Apibendrindami dviejų dienų susitikimo rezultatus, ES vadovai paskelbė bendrą pareiškimą, kuriame teigiama, kad valstybių blokas padarė didelę pažangą įgyvendinamas gruodį priimtą 200 mlrd. EUR skatinamųjų priemonių paketą. Vadovai pareiškė esą įsitikinę, kad priemonės, į kurias įtrauktas ir mokesčių mažinimas bei finansinė parama bankams, padės atgaivinti ekonomiką, tačiau tam reikia laiko.
Europos Komisijos pirmininko J. M. Barroso teigimu, „prireikus ateityje paketą persvarstysime, bet dabar turime pagrindinį dėmesį skirti jo įgyvendinimui“.
27-ių valstybių blokas dvejiems metams jau skyrė apie 400 mlrd. EUR (apie 3,3 proc. savo bendrojo vidaus produkto) giliausiai per pastaruosius kelis dešimtmečius krizei įveikti. Į šią sumą įtrauktos ne tik skatinamosios priemonės, bet ir papildomos lėšos socialinėms išlaidoms, nes didėja nedarbas. Sausį nedarbo lygis ES buvo 7,6 proc. – didžiausias per dvejus metus.
Daug ES vadovų išsakė susirūpinimą dėl deficito didėjimo augant išlaidoms. Vadovų teigimu, ES šalys turėtų kuo greičiau sumažinti deficitą tiek, kad būtų užtikrinti tvarūs valstybių finansai. Kelios šalys pažeidžia ES taisykles, pagal kurias reikalaujama, kad biudžeto deficitas neviršytų 3 proc. BVP.
Prieš balandžio 2 d. įvyksiantį G20 susitikimą ES vadovai išdėstė bendrą poziciją, kaip gerinti finansų sektoriaus reguliavimą ir priežiūrą.
Iš 5 mlrd. EUR turi būti skiriama lėšų anglies dvideginiui, dėl kurio vyksta klimato kaita, po žeme saugoti ir dujoms iš Kaspijos jūros regiono tiekti. Susidomėjimas naujuoju dujotekiu padidėjo po to, kai dėl sausį įvykusio Rusijos ir Ukrainos ginčo nutrūko Rusijos dujų srautas į Rytų Europą.
Be to, vadovai pritarė glaudesnių ryšių su rytinėmis ES kaimynėmis plėtojimui. Šį klausimą į darbotvarkę įtraukti paskatino Gruzijos ir Rusijos karas.
Airijos vyriausybė informavo ES vadovus apie savo ketinimus dar kartą surengti referendumą dėl Lisabonos sutarties. Tačiau rinkimai, kaip ir reikėjo tikėtis, bus tik rudenį, o tai kelia sunkumų ES vis dar neapsisprendžiant kas turės vadovauti Europos Komisijai.
Buvo tikėtasi, kad šiame vadovų susitikime bus nutarta pratęsti dabartinio pirmininko J.M. Barroso kadenciją. Tačiau galutinai nesusitarus sprendimas buvo atidėtas birželio mėnesio Europos Vadovų Tarybai.
Kol kas tikrai žinoma, kad Barroso turi Prancūzijos, Ispanijos, Vokietijos ir Didžiosios Britanijos šalių vadovų paramą.
