Praėjusį mėnesį vykę rinkimai Italijoje parodė, kad nauja partija, pasisakanti prieš griežtas taupymo priemones, laimėjo net 25 proc. balsų, - tai rimtas perspėjimas tokiems griežto taupymo kurso šalininkams kaip Vokietijos kanclerė Angela Merkel.
Prieš griežto taupymo politiką ketvirtadienį prie ES viršūnių susitikimo būstinės Briuselyje planuoja protestuoti ir profsąjungos.
"Italija privertė daugelį žmonių susimąstyti", - teigė vienas ES pareigūnas.
Pareigūnas pabrėžė, kad vyriausybės po daugelio metų pernelyg didelio išlaidavimo privalo pagaliau sukontroliuoti savo finansus, nes beveik visų ES narių biudžeto deficitas yra per didelis, o įsiskolinimo riba viršyta. Tačiau griežtas taupymas ir "diržų veržimo" politika negali būti vienintelis atsakymas.
"Šiuos planus būtina įgyvendinti labai atsargiai ir lanksčiai, kitaip ekonomikos neaugs, - sakė pareigūnas. - Jeigu dešimtį metų nėra augimo, skolos niekaip nesugrąžinsi... tad manevrams nelieka daug erdvės".
Viršūnių susitikimo projekto išvadose pažymima, kad augimo skatinimas yra "vienas prioritetinių uždavinių". Priduriama, kad stabilizuoti valstybės finansus reikia "taikant augimą skatinančias fiskalinio konsolidavimo priemones".
"Kitaip tariant, galima šiek tiek pratęsti laiką (norint pasiekti planinių biudžeto deficito rodiklių), tuo tarpu stipresnėje pozicijoje esančios šalys gali didinti išlaidas", - sakė kitas ES pareigūnas.
Vadovai mėgins išsiaiškinti, ką "augimą skatinantis fiskalinis konsolidavimas iš tikrųjų reiškia".
ES vadovai susitikimo metu aptars ir pagalbos planą Kiprui, pasinaudodami galimybe susipažinti su išrinktu naujuoju Kipro prezidentu Niku Anastasiadžiu (Nicos Anastasiades), tačiau galutinio sprendimo dėl finansinės pagalbos nepriims. Šis klausimas bus svarstomas atskirame euro zonos finansų ministrų susitikime, kuris vyks po ES vadovų susitikimo penktadienį.
Antrąją ES susitikimo dieną penktadienį bus aptariami santykiai su ES strateginėmis partnerėmis, šiuo atveju, Rusija.