Vida Tavorienė
Pirkėjai nori kuo išsamesnės informacijos apie produktą, o gamintojai linkę kai ką nutylėti. Jiems palankios ES taisyklės, leidžiančios klaidinti vartotojus.
Parduotuvių lentynos lūžta nuo produktų įvairovės, tad renkantis, ką dėti į pirkinių krepšelį, prireikia vis daugiau pastangų. Jei prie kiaulienos kilmės šalis nurodoma Lietuva, tai nereiškia, kad kiaulės užaugintos mūsų šalyje, o užrašas „Pagaminta Lietuvoje“ nebūtinai nurodo, kad produktas pagamintas iš vietinių žaliavų. Tai tėra ženklinimo triukai, kuriuos leidžia Briuselis, o vietos valdžia tam neprieštarauja.
Nori nacionalinio ženklo
Lietuvos vartotojai ir nemažai gamintojų norėtų, kad vietoje išaugintiems ir iš vietinių žaliavų pagamintiems maisto produktams ženklinti būtų sukurtas nacionalinis prekės ženklas ir nustatyti kriterijai, kuriuos turėtų atitikti taip paženklinti gaminiai.
Valdininkai suka galvas, kaip tai padaryti nenusižengiant Europos Sąjungos (ES) teisei – esą išskirdami vietinį produktą ir taip skatindami jį pirkti pažeistume visų bendrosios rinkos dalyvių lygiavertę konkurenciją.
Žemės ūkio produkcijos augintojai piktinasi, kad gindami visos ES rinkos gamintojus galime netekti savųjų. Štai Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos (LKAA) duomenimis, mūsų rinkoje teliko apie 46 proc. vietoje išaugintos kiaulienos, daugiau nei pusę suvartojamos kiaulienos atsivežame iš kitų ES šalių. Be to, parduodant lietuvišką kiaulieną neišvengiama manipuliacijos.
Pasak LKAA direktoriaus Algio Baravyko, pastaraisiais metais Lietuvoje esančios skerdyklos ėmė skersti iš šalių kaimynių – Lenkijos, Estijos, Latvijos – nupirktas kiaules. Taip į prekybą patenka jau „lietuviška“ kiauliena. „Neteigsime, kad kitur augintos kiaulės yra prastesnės, jų kokybė ir kaina supanašėjo. Tačiau pirkdami Lietuvoje užauginto gyvulio mėsą, palaikysime ir vietos augintojus, ir gamintojus, vadinasi, ir savo šalies ekonomiką“, – įsitikinęs A. Baravykas.
Išradingumui nėra ribų
Anot Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Maisto skyriaus vedėjos Aušros Išarienės, ant prekystalių daugėja produktų, kurių pakuotės papuoštos užrašu „Pagaminta Lietuvoje“ ir pan. Vartotojui tarsi sudaromas įspūdis, kad tai yra lietuviškas produktas. Tačiau tai gali reikšti tik tiek, kad gamintojo įmonė yra Lietuvoje, o žaliavos produktui gaminti gali būti atvežtos iš įvairiausių pasaulio vietų.
„Gamintojai įvairiai bando išskirti savo produktus. Ant pakuočių yra rašoma „Lietuviška kalakutiena“, „Lietuviška vištiena“, „Su lietuviška jautiena“ ir pan., o ženklą „Pagaminta Lietuvoje“ galima pamatyti ir ant nerafinuoto šaltai spausto žemės riešutų aliejaus pakuotės“, – apie gamintojų išradingumą, siekiant privilioti lietuviškus produktus vertinančius mūsų pirkėjus, kalbėjo inspektorė.
Perdirbėjai, skersdami šalių kaimynių kiaules ir kiaulieną pristatydami kaip lietuvišką, ar iš atvežtinių žaliavų produktą gaminančios įmonės, pabrėžiančios, kad produktas pagamintas Lietuvoje, nenusižengia. Briuselis leidžia tokius ženklinimo triukus, o Lietuvos valdžia tam neprieštarauja.
„Pagal ES direktyvas gamintojas yra tas, kuris prekę pagamina, pateikia ją į rinką ir prisiima atsakomybę už jos saugą bei kokybę. Tai gali būti ir paskutinės gamybos grandies dalyvis, ir tik produkto importuotojas“, – teigė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kokybės politikos skyriaus vedėja Angelė Liubeckienė.
Taigi dėl klaidinančio ženklinimo vartotojai yra paprasčiausiai mulkinami. Juk Lietuvoje paskerstų kitose šalyse užaugintų kiaulių mėsa ar, pavyzdžiui, vietos gamintojų sufasuoti iš Kinijos importuoti grikiai netampa lietuviški vien todėl, kad juos palietė Lietuvos darbininkų rankos. Suprantama, kad tokie ES rinkos gamintojų ženklinimo ypatumai nepatinka ir užsienio prekybos partneriams.
Naujos taisyklės įsigalios po metų
A. Liubeckienė pabrėžė, kad po metų nesusipratimai dėl kiaulienos kilmės ženklinimo bus išspręsti. 2011-ųjų spalio 25 dieną buvo priimtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Reglamente nurodyta, kad parduodant kiaulieną bus privaloma nurodyti, kur buvo išaugintos ir paskerstos kiaulės. Šie reikalavimai įsigalios nuo 2014 metų gruodžio 13 dienos.
„Ir dabar galima taip ženklinti kiaulieną, tačiau tai priklauso nuo įmonių geranoriškumo. Kol reglamentas neįsigaliojo, mes negalime jų priversti tai daryti“, – aiškino ŽŪM Politikos skyriaus vedėja. Anot jos, kol kas nenuspręsta, kaip bus ženklinami kiaulienos gaminiai. Europos Komisija atlieka tyrimą ir turės pateikti išvadas, apie kokių kiaulienos gaminių sudedamųjų dalių kilmės šalį turi būti informuoti vartotojai. „Reikės informuoti tik apie pagrindinės gaminio žaliavos kilmę ar apie visų sudedamųjų dalių? Jei taip, gamintojai patirs keblumų. Tarkime, jei gaminant dešrą pritrūks lietuviškų lašinių ir jų šiek tiek bus importuota, tai reikės nurodyti etiketėse, tačiau kasdien jų nepakeisi“, – apie galimus ženklinimo sunkumus kalbėjo A. Liubeckienė.
Pykstasi su ES teise
VMVT siūlo sukurti savanorišką maisto produktų ženklinimo sistemą, kuri leistų išskirti lietuviškus produktus. „Vykdydami kontrolę matome, kad gamintojai kuria ir naudoja įvairius maisto produktų ženklus, tačiau jie nėra reglamentuoti ir nenustatyta, kokiais kriterijais remiantis galima būtų ženklinti lietuviškus ar Lietuvoje pagamintus produktus. Ir vartotojams būtų patogu, ir gamintojams aišku, jei būtų patvirtintas vienas ženklas“, – įsitikinusi A. Išarienė.
VMVT yra pateikusi preliminarius kriterijus, kuriuos turėtų atitikti nacionaliniu prekės ženklu paženklinti maisto produktai. Sukūrus tokį ženklą, būtų reikalaujama, kad visos sudedamosios produkto dalys (žaliavos), išskyrus maisto priedus ir prieskonius, būtų išaugintos ar pagamintos Lietuvoje, o visi gamybos, tvarkymo ir perdirbimo etapai būtų vykdomi mūsų šalyje. Taip pat produktų gamyboje būtų negalima naudoti genetiškai modifikuotų organizmų, produktų ir žaliavų nebūtų galima apdoroti jonizuojančia spinduliuote, o auginant vaisius ir daržoves būtų draudžiama naudoti toksiškus ir labai toksiškus pesticidus.
Galimybės sukurti nacionalinį prekės ženklą šiemet buvo svarstytos ir su premjeru Algirdu Butkevičiumi. Europos teisės departamento atstovai perspėjo, kad valstybė neturėtų išskirti vietinės produkcijos ir skatinti vartotojus ją pirkti, nes tai prieštarautų ES teisei. Siūloma pasekti ES senbuvių šalių pavyzdžiu. Jose panašūs ženklai yra įsitvirtinę, tačiau jie priklauso gamintojų organizacijoms. Ir mūsų šalyje yra ženklas „Lietuviško ūkio kokybė“, kurį susikūrė mobiliųjų ūkininkų turgelių kooperatyvas.
Pasak Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovo Vytauto Tėvelio, apie savo ženklo įteisinimą yra svarstę ir šio susivienijimo nariai. Tačiau jis mano, kad būtų daug geriau ir vartotojams, ir augintojams, jei visi lietuviški produktai būtų paženklinti vienu ženklu. „Vokietijoje bei kitose šalyse nacionalinis produktas išskiriamas, vartotojai jį vertina. Kodėl mes negalime to daryti? Lietuviški produktai turi privalumų. Štai mūsų paukštynuose pritaikytos modernios auginimo, perdirbimo technologijos yra naujesnės nei senosiose ES šalyse“, – teigė V. Tėvelis.
Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas įsitikinęs, kad nacionaliniu ženklu paženklinti produktai turėtų privalumų ir vietos, ir eksporto rinkose. „Žaliavos gamintojų ir perdirbėjų nuomonė kai kur susikerta. Mes, ūkininkai, manome, kad tokiu ženklu būtų galima ženklinti tik tuos maisto produktus, kurių visos žaliavos lietuviškos ir visas gamybos ciklas vyksta Lietuvoje“, – samprotavo A. Stančikas.
Komentarai
Laimi galingieji
Alvita Armanavičienė, Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos prezidentė
Mes, vartotojai, turime remti savo gamintojus, nes jie moka mokesčius į mūsų šalies biudžetą, iš kurio mokamos pensijos, socialinė parama ir kt. Bet ir gamintojai turėtų nenuvilti vartotojų bei negaminti užsieniui geresnių, o vietos rinkai – prastesnių produktų. Bėda, kad gindamas savo teises laimi galingesnis ir įtakingesnis. Daug kartų kreipėmės į įvairias ministerijas, kad vartotojai be didinamojo stiklo galėtų perskaityti informaciją ant etikečių, kad būtų nurodoma, jei gyvuliai šerti, o paukščiai lesinti GMO pašarais, tačiau mūsų pastangos bevaisės. Ūkio ministerija palanki verslo struktūroms, Žemės ūkio ministerija gina žemdirbius, stambius gamintojus, o vartotojų interesai dažnai ignoruojami. Tik kai iš Briuselio nuleidžiamos kokios direktyvos, tada kas nors daroma.
Įsigalios naujos taisyklės
Neringa Baronienė, Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Maisto produktų ir rekreacinių paslaugų skyriaus vedėja
Tarnyba priima ir registruoja visus vartotojų skundus, o prašymus dėl maisto kokybės ir ženklinimo tirti persiunčia Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Skundai dėl maisto produktų sudaro nedidelę visų skundų dalį. 2011 metais tokių skundų perduota 15, 2012-aisiais – 19, o per tris šių metų ketvirčius – 14. Vartotojai skundžiasi dėl neišsamiai nurodomos produktų sudėties, klaidinančių pavadinimų, per mažo etikečių šrifto ir pan. Nuo 2014 metų gruodžio 13 dienos įsigalios naujas ES ir Tarybos reglamentas dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams. Jame nustatyti nauji šrifto dydžio reikalavimai, reikalavimas nurodyti informaciją apie maistines savybes (energetinę vertę, angliavandenių, riebalų, baltymų, druskų, cukraus kiekį ir t. t.), informacija apie energetinę vertę turės būti nurodoma 100 gramų, o ne vienetui, kad vartotojams būtų lengviau palyginti produktus. Be to, visa svarbiausia informacija turės būti nurodoma gerai matomoje produkto pakuotės vietoje.
