Vokietijos kanclerė Angela Merkel, tarpininkaudama ambicingam susitarimui dėl priemonių klimato kaitai mažinti, sustiprino savo įvaizdį, įrodydama savo politinę galią Europoje, tačiau, anot diplomatų, jos laukia dar didesni iššūkiai.
Pirmininkaujant Vokietijai, Europos Sąjungos (ES) lyderiai, parodydami pavyzdį pasauliui, penktadienį susitarė dėl viso priemonių paketo bendrajai energetikos politikai nustatyti ir kovai su klimato kaita.
27 ES valstybių lyderiai nustatė tokį tikslą - iki 2020 metų pasiekti privalomą atsinaujinančios energijos šaltinių naudojimo lygį, kuris sudarys 20 proc. visos Bendrijos sunaudojamos energijos.
Pasak diplomatų, dar prieš kelerius metus toks susitarimas atrodė esąs neįmanomas.
A.Merkel nori, kad šis susitarimas taptų spaudimu kitoms išsivysčiusioms valstybėms imtis klimato kaitos problemų sprendimo, tačiau jos laukia dar atkakli kova, kad birželį įvyksiančiame G-8 valstybių vadovų susitikime įtikintų JAV ir besivystančias šalis imtis veikti panašiai.
Dar viena kova numatoma vėliau birželį, kai A.Merkel mėgins įtikinti ES lyderius susitarti dėl naujo ES konstitucijos varianto rengimo tvarkaraščio. Jos laukia stiprus opozicijos pasipriešinimas - iš Lenkijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos ir kitų valstybių.
Europos reformų centro Londone ekonomistė Katinka Barysch (Katinka Bariš) sako, kad A.Merkel rado sėkmės formulę.
"Žmonės ją mėgsta, taigi, ji pasiekia susitarimo ir palieka tikrąjį sunkų darbą ateičiai. Taip jau yra energetikos tikslų srityje, tą patį ji gali padaryti ir su konstitucija", - pažymėjo K.Barysh.
