ES vidaus reikalų ministrai palaikė specialią programą, pagal kurią iš bloko bus išprašomi ekonominiais migrantais pripažinti asmenys – daugiausiai atvykėliai iš neturtingų Afrikos šalių – kurie negali būti laikomi pabėgėliais iš konflikto zonų.
Jau kelis mėnesius tvyrant didelei įtampai dėl daugiau negu 600 tūkst. atvykėlių, šiais metais užplūdusių Europą, Briuselis dabar pereina prie griežtesnės politikos, stiprindamas ES išorinių sienų apsaugą ir mažindamas paskatas žmonėms vykti į šį žemyną.
„Tie, kuriems nereikalinga tarptautinė apsauga, privalo grįžti į savo kilmės šalis“, – po tų derybų žurnalistams pareiškė Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas, kurio šalis šiuo metu pirmininkauja Europos Sąjungai.
Gaudomi kontrabandininkai
Europa stengiasi pažaboti žmonių kontrabandininkus Viduržemio jūroje, kur šiemet žuvo arba dingo jau per 3 000 žmonių, mėginusių pasiekti Senąjį žemyną.
ES karo laivai šią savaitę pradėjo operaciją „Sofija“ (Operation Sophia), per kurią bus konfiskuojami kontrabandininkų laivai tarptautiniuose vandenyse. Bet to, Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą penktadienį turėtų balsuoti dėl rezoliucijos, kuri leistų imtis karinių veiksmų prieš neteisėtus žmonių gabentojus.
Nors tas balsavimas nėra būtinas, kad ES galėtų imtis veiksmų, toks žingsnis suteiktų Bendrijos karinėms jūrų pajėgoms papildomą mandatą išsilaipinti įtartinuose laivuose, juos konfiskuoti arba net sunaikinti, jeigu nustatoma, kad jie naudojami migrantų gabenimui.
Vienintelis kelias – sutarimas
ES pareigūnai ketvirtadienį taip pat surengė derybas su kaimyninių Balkanų šalių, kurias migrantai kerta, kad patektų į kitas Bendrijos valstybes, ministrais ir pareigūnais, taip pat su Sirijos kaimynėmis – Turkija, Libanu ir Jordanija.
Šiose trijose šalyse jau yra prisiglaudę milijonai pabėgėlių iš Irako ir Sirijos, o ES išorės politikos vadovė Federica Mogherini ragino didinti pagalbą toms valstybėms, kad joms būtų lengviau atlaikyti antplūdį, ir perkelti dalį tų žmonių į Europą.
„Esame toje pačioje valtyje, susiduriame su tomis pačiomis problemomis. Mums reikalingas bendras požiūris“, – ji sakė per spaudos konferenciją, ragindama dėti didesnes pastangas, kad būtų užbaigtas jau ilgiau negu ketverius metus Siriją krečiantis pilietinis karas.
F.Mogherini taip pat sakė, kad privačiai kalbėjosi su Balkanų lyderiais, mėgindama „kiek įmanoma apraminti padėtį“, padidėjus įtampai dėl pabėgėlių srauto per Serbiją, Kroatiją ir Slovėniją.
Serbijos prezidentas ketvirtadienį, pradėjęs vizitą Slovėnijoje, paragino Europos Sąjungą palikti savo sienas atviras.
„Būtų blogiausia, jeigu ES – Vokietija, Austrija ir Slovėnija – dabar uždarytų (savo sienas migrantams)“, – sakė prezidentas Tomislavas Nikoličius. Jis perspėjo, kad blokui nusprendus nebeįsileisti tų žmonių, „Serbija ... taptų perpildyta“.
Pasak šaltinių, Prancūzija per šias derybas oficialiai pasiūlė planą, pagal kurį turėtų būti įkurtos bendras ES sienų apsaugos korpusas, kuris ypatingą dėmesį skirtų didžiausią spaudimą dėl migrantų antplūdžio patiriančioms šalims, tokioms kaip Graikija ir Italija.
Tą idėją ES lyderiai aptars per viršūnių susitikimą ateinančią savaitę, bet analitikai prognozuoja, kad kai kurios ES pakraščių šalys gali nesutikti su tokiu scenarijumi, argumentuodamos, kad turi būti užtikrintas jų suverenumas ir teisė pačioms saugoti išorines sienas.
Ženklu, kad šis pasiūlymas bus vertinamas atsargiai, tapo ES migracijos komisaro Dimitrio Avramopulo pasisakymas per ketvirtadienį vykusią spaudos konferenciją, kad „beveik visi“ sutiko, jog reikalinga „bendra atsakomybė“ už Bendrijos išorinių sienų apsaugą.
Pastangoms deportuoti migrantus ir priimti tikruosius pabėgėlius labai svarbus Europos Komisijos pasiūlymas įkurti Graikijoje ir Italijoje „karštuosius taškus“ – priėmimo centrus, kuriuose atvykėliai būtų suskirstomi pagal šias dvi kategorijas.
Tačiau Austrijos kancleris Werneris Faymannas sakė, kad tie centrai dar toli gražu nėra parengti darbui, aplankęs vieną iš tokių įstaigų Graikijoje.
„Kalbant apie laiko terminus ir organizavimą, niekas nebuvo užbaigta“, – sakė jis.
D.Avramopulas ir J.Asselbornas penktadienį vyks į Italijai priklausančią Lampedūzos salą atidaryti pirmojo iš kelių tokių atrankos centrų, kuriuos planuojama įkurti Graikijoje ir Italijoje.
Susitikimai Liuksemburge vyko kitą dieną po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as kartu paragino pertvarkyti ES prieglobsčio suteikimo sistemą.
Per vizitą viename migrantų priėmimo centre prie Vokietijos sienos su Austrija Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris perspėjo: „Ši pabėgėlių krizė tęsis kelerius metus. Neturiu jokių iliuzijų, kad tai, ką dabar patiriame, greitai taps praeitimi.“
