Vienas iš pagrindinių Europos Sąjungos tikslų Bosnijoje ir Hercegovinoje – padėti šaliai tapti stabilia, perspektyvia, taikia ir daugiataute – Tarybos pareiškė Europos Sąjungos specialusis įgaliotinis šioje Balkanų regiono valstybėje Valentin Inzko.
Kaip ES prisideda prie Bosnijos ir Hercegovinos pastangų plėtoti klestinčią ir tvarią demokratiją?
Pagrindinis mūsų tikslas – padėti Bosnijai ir Hercegovinai tapti stabilia, perspektyvia, taikia ir daugiataute šalimi, kuri taikiai bendradarbiautų su kaimyninėmis šalimis ir ryžtingai siektų narystės ES. Palyginti su padėtimi 1995 m., kai Deitono ir Paryžiaus taikos susitarimu buvo užbaigtas karas, mums teko įdėti daug pastangų, kad šis tikslas būtų pasiektas.
Iš tiesų Europos Sąjungai teko labai svarbus vaidmuo kuriant demokratiją ir teisinę valstybę Bosnijoje ir Hercegovinoje. Ji skyrė daugiau nei 2,6 mlrd. EUR šalies atstatymui po karo ir institucijų kūrimui. Be to, per pastaruosius keturiolika metų ES sėkmingai įgyvendino visas jos turimas Bendros užsienio ir saugumo politikos (BUSP) priemones, kad padėtų stabilizuoti padėtį šalyje ir pasirengti labiau integruotis į Europos Sąjungą.
Mūsų misija tikrai nebaigta, tačiau jos pobūdis keičiasi, kadangi Bosnija ir Hercegovina nuo Deitono etapo pereina prie Briuselio vadovaujamo integracijos į ES proceso. Aš, kaip ES specialusis įgaliotinis, glaudžiai bendradarbiaudamas su Europos Komisijos delegacija, turiu teikti politines konsultacijas vietos subjektams ir sudaryti palankesnes sąlygas ES skatinamoms reformoms įgyvendinti. ES policijos misijos Bosnijoje ir Hercegovinoje (EUPM) pareiga – stiprinti šalies policijos pajėgas vykdant stebėseną, mokymo veiklą ir patikrinimus. Europos Sąjungos vadovaujamos pajėgos (EUFOR), kurios 2004 m. pakeitė NATO vadovaujamas stabilizacijos pajėgas, yra įgaliotos užtikrinti saugią ir patikimą aplinką.
Ar galėtumėte įvertinti reformų darbotvarkę, kuri užtikrintų gerovę Bosnijoje ir Hercegovinoje?
Nuo to laiko, kai 2009 m. balandžio mėn. pradėjau eiti savo pareigas, siekiu, kad būtų skiriama daugiau dėmesio ekonomikos reformoms ir investicijoms, kurios padėtų užtikrinti didesnę gerovę ir glaudesnę integraciją į ES. Deja, Bosnijos ir Hercegovinos politikai teikia pirmenybę klausimams, dėl kurių jie nesutaria, užuot telkę savo energiją realiems klausimams, kurie svarbūs piliečiams, spręsti. Mano nuomone, yra keletas sričių, kuriose būtinos investicijos ir kurios galėtų pakeisti ekonominę padėtį: hidroenergija, infrastruktūra, informacinės sistemos, žemės ūkis, miškininkystė ir turizmas.
Be to, norėčiau priminti, kad nepaisant nacionalinių įsitikinimų, 70–80 proc. Bosnijos ir Hercegovinos piliečių teigia, kad nori įstoti į ES. Tai labai didelis skaičius. Jų noras labai suprantamas. Jie nori ekonominės gerovės, laisvės keliauti be vizų ir saugumo, kurį užtikrintų narystė ES. Reikia pašalinti šį aiškų atotrūkį tarp piliečių vilčių ir jų išrinktų atstovų darbotvarkės.
Kokie yra ES paramos Bosnijos ir Hercegovinos valdžios institucijoms kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje rezultatai?
Veiksmingesnė kova su organizuotu nusikalstamumu yra svarbus ES politikos Bosnijoje ir Hercegovinoje prioritetas. Padaryta nemaža pažanga šioje srityje, t. y. sukurta profesionali valstybės sienos apsaugos tarnyba ir geresnės informacinės sistemos bei duomenų bazės. EUPM pastangomis buvo pagerintas 16 šalies policijos nuovadų tarpusavio bei policijos ir prokuratūrų bendradarbiavimas. Be to, ES primygtinai reikalaujant buvo pagerintas regioninis bendradarbiavimas kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje. Tai tik keletas mūsų teikiamos paramos pavyzdžių, o iki šiol pasiekti rezultatai teikia vilčių: per pastaruosius mėnesius įvykdyti keli svarbūs „mafijos vadų“ suėmimai ir toliau dedamos pastangos siekiant išardyti organizuoto nusikalstamumo tinklus.
