Europos Komisijos pateiktoje naujoje ataskaitoje teigiama, kad tik viena iš 10 didžiausių Europos listinguojamų bendrovių valdybos narių yra moteris, o visų ES centrinių bankų valdytojai yra vyrai: aukščiausius postus užimančių vyrų ir moterų pusiausvyra būtų naudinga ekonomikai.
Ataskaita pateikiama prieš naująją lyčių lygybės strategiją, kurią šiemet vėliau priims Europos Komisija.
„Jeigu Europa rimtai nusiteikusi įveikti krizę ir turėti pažangiai ir integruotai augančią konkurencingą ekonomiką, turime labiau naudotis moterų talentu ir gebėjimais. Todėl lyčių lygybė – strategijos „Europa 2020“ pagrindas: duodami moterims darbą, galėsime labiau įveikti krizę, – sakė už teisingumą, pagrindines teises ir pilietybę atsakinga Komisijos narė, Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Viviane Reding. – Tyrimais įrodyta, kad bendrovių, kuriose yra gera moterų ir vyrų pusiausvyra, finansiniai rezultatai geriausi. Raginu bendroves ir vyriausybes labai stengtis užtikrinti, kad lyčių pusiausvyra užimant aukščiausius postus taptų realybe. Taip pat raginu gabias moteris dalyvauti valdybos veikloje ir siūlyti savo kandidatūrą į aukščiausius postus.“
Ataskaitoje „Daugiau moterų vadovaujančiuose postuose – svarbus ekonomikos stabilumo ir augimo veiksnys“ parodoma, kad priimant ekonominius sprendimus vis dar dalyvauja per mažai moterų. Verslo pasaulyje vyrai sudaro beveik 89 % didžiausių listinguojamų Europos bendrovių valdybos narių. Didžiausia lyčių atstovavimo nelygybė pastebima aukščiausiuose postuose – tik 3 % tokių bendrovių vadovauja moteris. Norvegija išsiskiria kaip vienintelė šalis, kur beveik pasiekta lyčių pusiausvyra: didžiausių listinguojamų bendrovių valdybose yra 42 % moterų ir 58 % vyrų – tai teisinės kvotos rezultatas.
Be to, keletu tyrimų jau įrodyta, kad lyčių įvairovė yra naudinga ir kad egzistuoja teigiama aukštus postus užimančių moterų dalies ir bendrovės veiklos rezultatų priklausomybė. Pavyzdžiui, Suomijoje atliktu tyrimu nustatyta, kad bendrovės, kurių valdyboje yra lyčių pusiausvyra, dirba vidutiniškai 10 % pelningiau nei tos, kurių valdybą sudaro vien vyrai.
Kiek tai susiję su politinių sprendimų priėmimu, Europos Parlamentas yra asamblėja, kurioje nuo pat pradžių (1979 m.) yra geriausia lyčių pusiausvyra – 35 % moterų ir 65 % vyrų. Apskritai Europoje nacionaliniuose parlamentuose (vienuose / žemesniuosiuose rūmuose) moterų narių padaugėjo nuo 16 % 1997 m. iki 24 % 2009 m. Tačiau tai vis dar mažiau už vadinamąją 30 % kritinę masę, kuri reikalinga, kad moterys galėtų daryti reikšmingą įtaką politikoje. Padėtis nacionalinėse vyriausybėse nuolat gerėja – ES vyriausybėse aukščiausiųjų ministrų postus užimančių moterų dalis siekia 27 %. Europos Komisijoje dirba devynios Komisijos narės moterys (33 %) ir aštuoni vyrai (67 %), tai geriausia iki šiol buvusi lyčių pusiausvyra, palyginti su 5,6 % 1994–1995 m.
Daugiau nei pusė (55 %) paskutinėje „Eurobarometro“ apklausoje dalyvavusių europiečių manė, kad reikia skubiai spręsti moterų ir vyrų proporcijos parlamentuose klausimą. Pasaulio ekonomikos krizės sąlygomis moterų vaidmuo versle tampa vis svarbesnis. Kad bendrovės galėtų išsilaikyti ir veikti krizės sąlygomis, jos turi turėti geriausią vadovybę ir pritraukti kuo gabesnius žmones. Remiantis tyrimo, atlikto 2009 m. Švedijai pirmininkaujant ES, duomenimis, pašalinus lyčių proporcijos atotrūkį ES valstybių narių darbovietėse, būtų galima 15–45 % padidinti BVP.
