Europos Sąjungos senbuvių nustatomi apribojimai laisvam darbuotojų judėjimui neturės įtakos lietuviams, besiveržiantiems padirbėti užsienyje, teigia Lietuvos teisės universiteto Ekonomikos katedros vedėjas Algis Dobravolskas, prieš porą metų vadovavęs tyrimui "Potencialaus laisvo darbo jėgos judėjimo į Europos Sąjungos valstybes įvertinimas".
"Aš manau, kad mažiau nei buvo prognozuota žmonių neišvažiuos. Žmonės ten vyksta ne socialinės paramos, todėl valstybių apribojimai, sugriežtinantys naudojimosi socialinės apsaugos sistema tvarką, darbuotojų judėjimui įtakos neturės", - sakė A. Dobravolskas.
Atliekant tyrimą 2002 metais buvo prognozuojama, jog 2006 metais užsidirbti į užsienį bus išvykę 310-315 tūkst. Lietuvos gyventojų.
"Įmonių vadovai neturėtų guostis tuo, kad apribojus darbo jėgos judėjimą jie išvengs perspektyvių ir išsilavinusių žmonių išvykimo ar kad nereikės stipriai didinti atlyginimų", - įspėjo A. Dobravolskas.
Neoficialiais skaičiavimais, lietuviai kasmet iš užsienio parsiveža apie 130-160 mln. litų užsienyje uždirbtų pinigų.
Vyriausybės kanclerio pavaduotojas Europos Sąjungos reikalams Petras Auštrevičius Eltai yra sakęs, jog Lietuva neliks pasyvi stebėtoja ir imsis atsakomųjų priemonių prieš darbo ir socialinių išmokų tvarkos sugriežtinimą darbuotojams iš dešimties būsimųjų ES valstybių.
Ministrų kabinetas savo nuomonę šiuo klausimu suformuos ateinančią savaitę.
Lietuva 2001 metais baigė derybas dėl derybinio skyriaus "Laisvas asmenų judėjimas". Laisvo asmenų judėjimo srityje Lietuva sutiko kurį laiką riboti laisvą asmenų judėjimą su sąlyga, jog, esant reikalui, galės taikyti tokias pačias priemones dabartinių ir į ES įstosiančių naujų šalių piliečiams.
ELTA
