Amerikiečių prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pripažino, kad jam neramu, kad politinė sumaištis Vašingtone galėtų kelti grėsmę JAV pagalbai Ukrainai.
„Ar Europa gali užpildyti JAV paliktą spragą? Europa tikrai negali pakeisti JAV“, – sakė bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis, atvykęs į Europos politinės bendrijos (EPB) susitikimą Granadoje Ispanijoje.
V. Zelenskis, kalbėdamas EPB, išreiškė susirūpinimą dėl Vašingtoną apėmusių, jo žodžiais tariant, politinių audrų, tačiau teigė esąs įsitikinęs, kad vis dar turi JAV abiejų partijų paramą tolesnei pagalbai.
„Amerika padėjo mums, padėjo Europai išgyventi. Ir dabar Europai svarbu neslėpti burių nuo vėjo ir laukti audros“, – sakė jis.
ES ir Jungtinės Valstijos, kurios kartu sudaro daugumą NATO narių, yra itin svarbios Ukrainos kovai su Rusijos invazija.
Bendrija ir jos valstybės narės pažadėjo Ukrainai skirti daugiau kaip 100 mlrd. dolerių (95 mlrd. eurų) daugiametę paramą, įskaitant ginklų tiekimo finansavimą.
JAV įsipareigojo skirti 43 mlrd. dolerių (40,9 mlrd. eurų) karinės pagalbos, o Kongresas patvirtino 113 mlrd. dolerių (107,4 mlrd. eurų) paramą, įskaitant humanitarinę pagalbą.
Tačiau naujas JAV finansavimas Ukrainai buvo sustabdytas, nes savaitgalį buvo sudarytas susitarimas su respublikonais, kad būtų išvengta JAV vyriausybės uždarymo.
J. Borrellis sakė, kad tokio rezultato „tikrai nebuvo tikėtasi ir tai tikrai nėra gera žinia“.
Jis pridūrė, kad ES tikisi, jog tai „nebus galutinė JAV pozicija“.
„Ukrainai reikia Europos Sąjungos paramos (...), bet taip pat ir JAV paramos“, – sakė jis.
„Negalime kompensuoti“
Granadoje vykusiame EPB aukščiausiojo lygio susitikime, į kurį susirinko beveik visų senojo žemyno šalių vadovai, išskyrus Rusiją ir Baltarusiją, daugiausia dėmesio buvo skiriama Europos pagalbos Ukrainai išsaugojimui.
„Tikiu, kad visi lyderiai supranta, kokią riziką kelia visapusiškos paramos Ukrainai neteikimas“, – sakė Moldovos prezidentė Maia Sandu (Maja Sandu), kurios šalis, kaip ir Ukraina, siekia įstoti į ES.
Tačiau Liuksemburgo premjeras Xavier Bettelis, kaip ir J. Borrellis, pabrėžė, kad „mes negalime kompensuoti“ bet kokio JAV pagalbos Ukrainai trūkumo.
„Tai būtų neįmanoma, tačiau turime ir toliau remti, kiek tik galime“, – sakė jis.
Pažymėdamas, kad Europa neturi teisės kištis į JAV vidaus reikalus, X. Bettelis sakė: „Tikimės, kad greitai bus rastas Ukrainos interesus atitinkantis sprendimas.“
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen teigė, kad JAV finansinės paramos Ukrainai nutrūkimas tėra Vašingtono laiko klausimas.
Ji pabrėžė, kad toliau dirbama siekiant konkretizuoti pusę pažadėtos ES pagalbos Ukrainai – 50 mlrd. eurų per ateinančius ketverius metus, kad Kyjivas gautų „nuspėjamumą ir patikimumą“ savo įtemptam biudžetui.
EPB aukščiausiojo lygio susitikime dalyvavę lyderiai teigė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas manė, jog Vakarai pavargs nuo ilgalaikės paramos Ukrainai, ir tai jam atvers kelią į pergalę.
„Manau, Rusija nori, kad mes pavargtume, – sakė Estijos ministrė pirmininkė Kaja Kallas ir pridūrė: „Mes turėtume jiems parodyti, kad tokie nesame. Turime padėti Ukrainai tiek, kiek reikės.“
Vis dėlto tikėtasi, kad šis klausimas bus svarbus po dviejų savaičių Vašingtone vyksiančiame ES ir JAV aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvaus J. Bidenas, U. von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos vadovas Charles'is Michelis.
Be tebesitęsiančio karo Ukrainoje, EPB aukščiausiojo lygio susitikime vadovai turėjo aptarti migracijos klausimą.
