Ginčas dėl uostomojo tabako pardavimo laivuose, kursuojančiuose tarp Švedijos bei Suomijos, gali sužlugdyti visą Europos Sąjungos Reformų sutarties ratifikavimo procesą, skelbia „Spiegel Online“. Draudimas pardavinėti uostomąjį tabaką itin nepatinka Suomijos sudėtyje esančioms Alandų saloms.
Alandų salų politikai teigia, kad jie sieks užkirsti kelią ES Reformų sutarties ratifikavimui, jei ES ir toliau sieks uždrausti uostomojo tabako pardavimą laivų deniuose. Suomijos ministras pirmininkas Mattis Vanhanenas teigia neleisiantis, kad autonomiją turinčios salos sužlugdytų ratifikavimo procesą. Tačiau ginčo tarp 6,5 tūkst. Baltijos jūroje esančių salų ir Briuselio baigtis vis dar yra neaiški. ES siekis uždrausti uostomojo tabako pardavimą sužadino antieuropietiškas nuotaikas švediškai kalbančiose salose ir 30 narių turintis Alandų salų parlamentas graso sužlugdyti Reformų sutarties ratifikavimą.
Alandų salų gyventojai ganėtinai pasipelnydavo pardavinėdami uostomąjį tabaką tarp Suomijos ir Švedijos kursuojančiuose savo keltuose. Produkto pardavimui netgi nebuvo taikomi jokie mokesčiai, tačiau dabar Alandų salos yra verčiamos įgyvendinti visoje ES turintį įsigalioti draudimą pardavinėti uostomąjį tabaką.
Trečiadienį M. Vanhanenas pabandė nuraminti Briuselį ir teigė, kad tokiu atveju, jei 27 tūkst. gyventojų turinčios salos pasipriešins sutarties ratifikavimui, teisinė padėtis bus itin kebli, tačiau ratifikacijos proceso ji nesužlugdys. Sutartis esą bus ratifikuota Suomijos lygiu neatsižvelgiant į autonominio šalies regiono nuomonę. Tačiau ministro pirmininko žodžiai prieštarauja migracijos bei Europos reikalų ministrės Astrid Thors nuomonei, kad Suomija nenori ratifikuoti ES Reformų sutarties, jei tam nepritars Alandų salos.
Helsinkiui galvos skausmus kelia ir tai, kad autonominės Alandų salos itin menkai atstovaujamos ES lygmeniu. Alandų salų atstovai reikalauja turėti vietą Europos parlamente. Elisabeth Naucler, kuri yra vienintelė salų atstovė Suomijos parlamente, kaltina Helsinkį, kad šis nededa pakankamai pastangų, jog apgintų Alandų gyventojų interesus Briuselyje. Teigiama, kad salų nuomonė šiuo metu ES lygmeniu apskritai yra neatstovaujama.
E. Naucler teigia, kad problemos esmė glūdi biurokratiniuose Briuselio koridoriuose. „Nuo 1921 metų egzistuoja galios pasidalijimas tarp Alandų salų bei Suomijos, tačiau Briuselis neturi mechanizmų, kaip prisitaikyti prie tokios sistemos, nes ES gali derėtis tik su viena valdžia, todėl Alandų salų interesus turi atstovauti Helsinkis“ – teigia E. Naucler. Tačiau Helsinkis kol kas to nedaro.
Jei kalbėsime apie uostomąjį tabaką, tai Alandų gyventojai spaudžia ES, kad ši padarytų jiems išimtį ir leistų jiems ir prekiauti šia preke laivuose, registruotuose Alandų salose. Priešingu atveju teigiama, kad visi laivai bus perregistruoti Švedijoje, kuri, 1995 metais prisijungdama prie ES, išsiderėjo išimtį dėl uostomojo tabako pardavimo. Laivyba sudaro 40 proc. visos Alandų salų ekonomikos.
Praėjusiais metais Europos komisija pareiškė netoleruosianti uostomojo tabako, kuris esą itin kenkia sveikatai, pardavimo. Tačiau Alandų salų gyventojai teigia, kad iš draudimo jiems pardavinėti uostomąjį tabaką niekas nelaimės, nes žmonės ir toliau šios prekės galės įsigyti greta esančioje Švedijoje. Negana to, draudimas ženklins konkurencijos taisyklių pažeidimą, nes Švedijos laivai, kuriuose bus galima pardavinėti tabaką, įgaus pranašumą.
Be to, toks Briuselio draudimas yra dar vienas ženklas, liudijantis apie naikinamą valstybių suverenitetą, nes direktyvos, gaunamos iš Briuselio, nurodo, kas, kada kaip ir kuo turi rūpintis ir ką įgyvendinti. Valstybių Vyriausybių nuomonei lieka vis mažiau vietos.
