Nepaisant spartaus Pietų Kaukazo šalių ekonominio augimo, jose vis dar trūksta stabilumo, neišspręsti teritoriniai konfliktai, dažni žmogaus teisių ir laisvių ribojimo atvejai, praneša Europos Parlamentas (EP). Ketvirtadienį patvirtintoje ataskaitoje (567 balsai už, 25 prieš, 23 susilaikė) europarlamentarai ragina vykdyti veiksmingesnę ES politiką Gruzijos, Armėnijos ir Azerbaidžano atžvilgiu.
Parlamentas ragina ES suteikti pirmenybę bendradarbiavimui su Pietų Kaukazo šalimis, ypač energetikos srityje. Deputatai siūlo formuoti politinį požiūrį į regiono valstybes atsižvelgiant į kiekvienos jų ypatybes. Vis dėlto „aiškus Armėnijos, Azerbaidžiano ir Gruzijos įsipareigojimas gerbti žmogaus teises ir pagrindines laisves yra itin svarbus būsimų santykių su ES požiūriu“, – pažymi EP.
Taigi ES turėtų „siekti, kad Pietų Kaukazo šalys taptų atviros, taikios, saugios ir stabilios, galinčios prisidėti prie gerų kaimyniškų santykių regione ir regiono stabilumo, [taip pat] pasirengusios pripažinti Europos vertybes“. Deputatai ragina stiprinti šių šalių pilietinę visuomenę ir teikti jai ES paramą. Savo ruožtu šalių vyriausybės raginamos aktyviau kovoti su korupcija ir kurti investicijoms bei verslui palankią aplinką, taip pat nustoti didinti karines išlaidas.
Parlamentas pažymi, kad neseniai surengti Gruzijos prezidento rinkimai buvo pirmieji tikrai konkurencingi, tačiau ragina Gruzijos valdžią pašalinti tarptautinių stebėtojų užfiksuotus trūkumus. Deputatai reiškia susirūpinimą dėl nesenų įvykių, kuomet Gruzijos policija panaudojo griežtas priemones prieš taikius demonstrantus, buvo uždaryti nepriklausomi žiniasklaidos kanalai ir paskelbta nepaprastoji padėtis.
Europarlamentarai ragina Gruzijos vyriausybę laikytis teisinės valstybės principų, užtikrinti žiniasklaidos laisvę, gerbti nuosavybės teises ir susirinkimų laisvę, taip pat „užmegzti prasmingą dialogą su opozicijos jėgomis ir visuomene“. Be to, būtina atlikti išsamų ir nepriklausomą žmogaus teisių pažeidimų tyrimą, o bylas perduoti teisingam teismui. Siekiant sušvelninti Rusijos embargo padarinius bei sustiprinti ES ir Gruzijos santykius, deputatai ragina „nedelsiant sudaryti laisvosios prekybos susitarimą“ su Gruzija.
Europarlamentarai „labai susirūpinę dėl žmogaus teisių padėties ir žiniasklaidos laisvės [varžymo] Azerbaidžane“, tačiau teigiamai vertina šešių sulaikytų žurnalistų paleidimą į laisvę. Jie tikisi, kad šalies institucijos užtikrins žiniasklaidos ir susirinkimų laisvę bei, atsižvelgdamos į artėjančius rinkimus, panaikins politinių partijų veiklos apribojimus. Tuo tarpu deputatai „teigiamai vertina Armėnijos vykdomas vidaus politines ir institucines reformas“. Pažymėdamas Turkijos pareigą susitaikyti su visais savo kaimynais, EP ragina Turkijos ir Armėnijos vyriausybes pradėti šalių susitaikymo procesą bei padedant ES atnaujinti eismą per šių valstybių tarpusavio sieną.
Tarptautinės prekybos komiteto vardu diskusijoje kalbėjęs Eugenijus Maldeikis (Sąjunga už tautų Europą) teigė: „Tradiciškai ES politika Pietų Kaukaze ekonomine prasme daugiausia vertina energetinį ir transporto aspektą. Aš norėčiau daugiau atkreipti dėmesį į efektyvios prekybos politikos svarbą [...], nes ne visada energetiniai projektai atneša šaliai [naudos], padeda greičiau restruktūrizuoti ekonomiką, plėtoti verslą ir mažinti skurdo lygį.“ Deputatas paragino Europos Komisiją išnagrinėti galimybę sudaryti kuo platesnes laisvosios prekybos sutartis su Armėnija bei Gruzija. EP narys taip pat pasiūlė Europos Komisijai ir ES Tarybai "įgyvendinti priemones, kad Pietų Kaukazo valstybės gautų kuo daugiau naudos iš bendrosios lengvatų sistemos“.
Tuo tarpu Justas Vincas Paleckis (Socialistų frakcija) teigė, jog Šengeno erdvės plėtra sukūrė naują finansinę uždangą Rytų Europos šalių gyventojams, kuriems sausio pirmoji „reiškė keturis kartus padidėjusią vizos kainą keliauti į kaimynines šalis“. Deputatas nepritarė kai kurių Europos Komisijos pareigūnų nuomonei, jog pietiniai bei rytiniai ES kaimynai šiuo požiūriu turėtų būti vertinami vienodai:
„Mūsų rytiniai kaimynai priklauso tam pačiam žemynui ir ne taip senai kai kurie iš mūsų su jais gyveno vienoje valstybėje be sienų“, - sakė J. V. Paleckis. Todėl deputatas paragino Tarybą bei Komisiją „sumažinti vizų mokesčius iki paprastiems šalių, dalyvaujančių naujojoje kaimynystės politikoje ar turinčių strateginę partnerystę su ES, piliečiams labiau priimtino lygio“.
EP taip pat paskelbė, jog siekdamas prisitaikyti prie naujų formų nusikaltimų ir veiksmingiau kovoti su terorizmu, Europolas išplės savo įgaliojimus ir taps lankstesnis. Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė atitinkamam reglamentui (502 balsai už, 46 prieš, 41 susilaikė). Jam įsigaliojus, Europolas taps ES agentūra, finansuojama iš Sąjungos biudžeto.
Šiuo metu pakeitimus, susijusius su Europolo veikla, turi patvirtinti ES Taryba, o vėliau ratifikuoti kiekviena valstybė. Tai labai apsunkina jo veiklą tiriant naujų formų nusikaltimus. Nuo šiol Europolas taps ES agentūra, finansuojama iš Sąjungos biudžeto, o jo darbuotojams bus suteiktas ES pareigūnų statusas.
Parlamentas taip pat priėmė grupę neįpareigojančių pataisų, susijusių su duomenų apsauga ir Europolo demokratine kontrole. EP nariai siūlo geriau apsaugoti duomenis, gautus iš privačių juridinių asmenų. Tuo tarpu duomenys apie žmonių etninę ar rasinę kilmę, taip pat apie jų politines pažiūras turi būti renkami ir apdorojami tik tuomet, kai jie absoliučiai būtini tyrimui. Prieš perduodant duomenis ES nepriklausančioms šalims siūloma įvertinti, ar jose tinkamai laikomasi žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų.
Parlamentas taip pat pritaria siūlymui sukurti už Policijos biuro duomenų apsaugą atsakingo pareigūno pareigybę bei siūlo geriau užtikrinti jo nepriklausomumą. Savo ruožtu deputatai siūlo sustiprinti Europos Parlamento galias kontroliuoti Europolo veiklą.
