Čigonų diskriminacija ir net rasizmas – realybė XXI a. Europoje, konstatuoja Briuselyje vykusio forumo, skirto Europos čigomams, dalyviai.
Aukšto lygio susitikimą, kuriame dalyvavo Europos šalių čigonų atstovai, Europos Komisijos, Pasaulio Banko aukšti pareigūnai, pirmą kartą surengė Europos Komisija, siekdama atkreipti šalių narių dėmesį į būtinybę ne užsimerkti, o aktyviai spręsti čigonų integracijos problemą Europoje, praneša Lietuvos radijas.
Pagal nuomonių apklausas, 77 procentai Europos Sąjungos piliečių mano, jog būti čigonu Europoje yra didelis trūkumas.
Europos Sąjungos ekspertų parengtoje studijoje teigiama, jog kiekvienoje šalyje skirtingoms tautinėms mažumoms iškyla skirtingų integracijos barjerų.
Tuo metu čigonai, pasak ekspertų, visose šalyse susiduria su visais keturiolika nustatytų barjerų. Tarp jų sunkiausi – išsilavinimo ir kvalifikacijos stoka, diskriminacija bei išankstinis neigiamas požiūris visuomenėje, apsunkintas priėjimas prie sveikatos apsaugos paslaugų bei galimybės apsirūpinti būstu.
ES lygiu čigonų teisės ginamos antidiskriminacijos ir rasinės lygybės direktyvų. Tačiau, pasak Europos Komisijos prezidento Jose Manuelio Barroso, čigonų integracijos, būsto ir darbo problemos yra visų pirma šalių kompetencija.
Europos Komisija taip pat ragina ir pačias čigonų bendruomenes būti atsakingesnes, reikliau vertinti savo bendruomenių narių veiklą ir rodyti aktyvesnes pastangas keistis.
Šalys narės raginamos efektyviau čigonų integracijai panaudoti ES fondų pinigus.
Linas Balsys,
Lietuvos radijas