Europos Komisija šiandien pradėjo ES masto kampaniją, kuria siekiama mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą. Visoje ES moterys vidutiniškai uždirba 17,4 proc. mažiau nei vyrai.
Informavimo apie moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumą, jo priežastis ir galimus problemos sprendimo būdus kampanija pradedama kovo 8 d. – Tarptautinę moters dieną. Jos esmė – principas „vienodas darbas – vienodas darbo užmokestis“.
„Šia kampanija bus didinamas informuotumas apie tai, kodėl moterys Europoje vis dar uždirba daug mažiau nei vyrai ir kaip galime spręsti šią problemą, – sakė už lygias galimybes atsakingas Europos Komisijos narys Vladimíras Špidla. – Šiandienos ekonominėje situacijoje moterų ir vyrų lygybė kaip niekad svarbi. Šią krizę įveiksime tik jeigu leisime atsiskleisti visų mūsų talentams.“
Vienodas darbo užmokestis už vienodą darbą – vienas iš pamatinių Europos Sąjungos principų, įtvirtintas 1957 m. Romos sutartyje ir patvirtintas 1975 m. direktyvoje, kuria draudžiama bet kokia diskriminacija, susijusi su moterų ir vyrų darbo užmokesčiu už tą patį arba vienodos vertės darbą.
Dėl veiksmingų Europos ir nacionalinių vienodo darbo užmokesčio teisės aktų labai sumažėjo „paprastų ir matomų“ tiesioginės diskriminacijos atvejų – kai vyras ir moteris, atliekantys tokį patį darbą, turėdami vienodą patirtį ir gebėjimus, ir pasiekiantys tokių pačių rezultatų, gauna nevienodą atlyginimą.
Tačiau ES vis tiek išlieka 17,4 proc. moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas rodo visos ekonomikos vidutinio valandinio moterų ir vyrų darbo užmokesčio prieš atskaitant mokesčius skirtumą. Šis skirtumas rodo, kad moterys tebepatiria diskriminaciją ir nelygybę darbo rinkoje.
Pavyzdžiui, moterų atliekamas darbas dažnai laikomas ne tokiu vertingu ir moterys dažnai dirba sektoriuose, kuriuose vidutinis darbo užmokestis yra mažesnis nei sektoriuose, kuriuose dominuoja vyrai, pavyzdžiui, prekybos centruose dirbančios kasininkės paprastai uždirba mažiau nei parduotuvėse dirbantys vyrai.
Moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumas taip pat sumažina moterų viso gyvenimo pajamas ir pensiją, dėl ko jos vėliau gyvenime patiria skurdą. 21 proc. 65 metų ir vyresnių moterų gresia skurdas, palyginti su 16 proc. vyrų.
Kampanija pradedama atsižvelgiant į 2007 m. paskelbtą Komisijos politinį komunikatą dėl darbo užmokesčio skirtumo, kuriame buvo analizuojamos skirtumo priežastys ir nustatytos ES lygmens veiksmų kryptys.
Komunikate buvo pabrėžiamas poreikis gerinti informuotumą apie darbo užmokesčio skirtumą ir jo mažinimo būdus imantis veiksmų visuose lygmenyse, įtraukiant visas suinteresuotąsias šalis ir skiriant dėmesio visiems šį skirtumą lemiantiems veiksniams.
2009 m. moterų ir vyrų lygybės ataskaitoje, kurią Komisija taip pat pristato šiandien, patvirtinama, kad, nepaisant tam tikros moterų ir vyrų lygybės pažangos, keliose srityse vis dar lieka didelių trūkumų.
Pastaraisiais metais moterų užimtumo lygis nuolat didėjo (dabar jis siekia 58,3 proc., palyginti su 72,5 proc. vyrų užimtumo lygiu), tačiau moterys vis dar dažniau negu vyrai dirba ne visą darbo dieną (31,2 proc. moterų ir 7,7 proc. vyrų).
Daugiau moterų dirba sektoriuose, kuriuose darbo užmokestis yra mažesnis (daugiau kaip 40 proc. moterų, t. y. du kartus daugiau nei vyrų, dirba sveikatos priežiūros, švietimo ir viešojo administravimo srityse). Tačiau moterys sudaro 59 proc. visų universitetų absolventų.
Naujoje Komisijai parengtoje ekspertų ataskaitoje patvirtinama, kad priimant ekonominius sprendimus ir Europos politikoje moterims taip pat labai mažai atstovaujama.
Visų 27 ES valstybių narių centrinių bankų valdytojai yra vyrai. Palyginti mažai moterų dirba didelėse bendrovėse. Šių bendrovių valdybose vyrai sudaro apie 90 proc. narių (kalbama apie visų šalių bendroves, kurių akcijos šalių biržose yra likvidžiausios). Šis rodiklis per pastaruosius metus tik šiek tiek pagerėjo.
Moterų nacionaliniuose parlamentuose skaičius per praėjusį dešimtmetį išaugo maždaug 50 proc. – nuo 16 proc. 1997 m. iki 24 proc. 2008 m. Europos Parlamente moterų kiek daugiau – 31 proc.
Nacionalinėse vyriausybėse ministrų vidutiniškai yra maždaug tris kartus daugiau nei ministrių (75 proc. vyrų ir 25 proc. moterų).
