Šiandien Europos Komisijos (EK) paskelbtos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės duomenimis, europiečiai gali naudotis baziniais skaitmeniniais tinklais ir paslaugomis, tačiau dėl Europos ryšių ir platesnių skaitmeninių rinkų problemų neturi galimybių naudotis svarbiausiais turimais ir būsimais skaitmeninės revoliucijos laimėjimais.
Atsižvelgdama į Europos Vadovų Tarybos prašymą sukurti bendrą telekomunikacijų rinką, Komisija dar šiemet priims konkrečių priemonių pasiūlymų, kad būtų sprendžiamos problemos, kurias patvirtina šiandien paskelbti duomenys, sakoma EK pranešime.
„Džiaugiuosi, kad bazinis internetas veikia beveik visur Europos Sąjungoje, tačiau didžiuotis vien buvusiais laimėjimais negalime. Duomenys rodo, kad didžiausios šių metų problemos yra investicijų į sparčiuosius tinklus stygius ir tai, kad dar nesukurta tikrai bendra telekomunikacijų rinka. Problema aiški, jos sprendimas taip pat nesudėtingas – bendros telekomunikacijų rinkos teisės aktų paketas“, – sakė EK viceprimininkė Neelie Kroes.
Europos Komisijos parengtos skaitmeninės darbotvarkės rezultatų suvestinės pagrindinės išvados:
Interneto pažanga
Bazinis plačiajuostis ryšys veikia beveik visoje Europoje. Pagerinus ryšį per palydovus pavyko aprėpti 4,5 proc. gyventojų, negalėjusių naudotis baziniu fiksuotuoju plačiajuosčiu ryšiu. Komisija dabar daugiausiai dėmesio skiria tam, kad likusios spragos būtų pašalintos kuo plačiau naudojant palydovinį ryšį.
Spartusis plačiajuostis ryšys dabar pasiekia pusę gyventojų. 54 proc. ES piliečių gali naudotis spartesniu kaip 30 Mb/s ryšiu.
Internete vis daugiau naršoma mobiliaisiais įrenginiais. 36 proc. ES piliečių prie interneto jungiasi nešiojamaisiais kompiuteriais arba kitais mobiliaisiais įrenginiais (interneto prieiga per mobiliuosius telefonus nuo 7 proc. 2008 m. padidėjo iki 27 proc. 2012 m.). Ketvirtosios kartos mobiliojo ryšio (LTE) aprėptis per metus padidėjo tris kartus, iki 26 proc.
Problemų keliančios sritys
Itin spartaus plačiajuosčio ryšio (daugiau kaip 100 Mb/s) naudojimo sutartis yra sudarę vos 2 proc. namų ūkių, gerokai mažiau nei 50 proc. tikslas, Europos Sąjungos numatytas pasiekti 2020 m.
50 proc. ES piliečių naudotis kompiuteriais neįgudę arba menkai įgudę. Per pastaruosius metus informacinių ir ryšio technologijų (IRT) naudotojai arba naujų įgūdžių neįgijo, arba nepagerino turimų. 40 proc. įmonių, samdančių arba norinčių pasamdyti IT specialistų, patiria sunkumų; prognozuojama, kad iki 2015 m. dabartinis laisvų darbo vietų IRT specialistams skaičius padidės iki 900 tūkst. Šią problemą spręsti imsis neseniai suburta didžioji koalicija užimtumui skaitmeniniame sektoriuje skatinti.
Kitos išvados
Didėja internete naršiusių gyventojų skaičius. Niekada internetu nesinaudojusių ES piliečių dalis toliau palaipsniui mažėjo (2 procentiniais punktais iki 22 proc.). Tačiau internetu nesinaudojo apie 100 mln. ES piliečių; jie teigė, kad pagrindinės kliūtys yra per didelė kaina, susidomėjimo arba įgūdžių stygius.
Reguliariai (bent kartą per savaitę) internetu naudojasi 70 proc. gyventojų, palyginti su 67 proc. ankstesniais metais. Internetu naudojasi 54 proc. neįgalių žmonių, palyginti su 51 proc. ankstesniais metais.
2012 m. sumažėjo (beveik 5 EUR ct) tarptinklinio ryšio kainos, daugiausia po to, kai 2012 m. liepos 1 d. įsigaliojo Tarptinklinio ryšio reglamentas.
Pamažu auga (netarpvalstybinė) elektroninė prekyba. Prekes ir paslaugas internetu pirko 45 proc. asmenų, tai menkas padidėjimas, palyginti su 43 proc. metais anksčiau; tarpvalstybinė elektroninė prekyba buvo vangi.
Elektroninėmis valdžios paslaugomis naudojasi dauguma įmonių ir piliečių. Jomis naudojasi 87 proc. įmonių, o jomis besinaudojančių piliečių dalis per praėjusius metus išaugo iki 44 proc. (abiejų grupių rodikliai padidėjo trimis procentiniais punktais).
Nepaisant biudžeto suvaržymo, išlaidos moksliniams tyrimams šiek tiek padidėjo. Viešojo sektoriaus investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą padidėjo 1,8 proc. (122 mln. EUR) iki 6,9 mlrd. EUR; privačiojo sektoriaus investicijos į IRT mokslinius tyrimus ir plėtrą padidėjo 2,7 proc., tačiau to neužteko, kad būtų atsvertas praėjusių metų sumažėjimas.
