Vengrija ir Lenkija pasipriešino 2015 metais priimtam planui perskirstyti 160 tūkst. pabėgėlių iš Sirijos, Eritrėjos ar Irako.
„Raginu Lenkiją ir Vengriją, kurios iki šiol neperkėlė nei vieno asmens, (...) pradėti tai daryti dabar“, - žurnalistams Briuselyje sakė už migraciją atsakingas Europos Komisijos narys Dimitris Avramopulas (Dimitris Avramopoulos).
„Jeigu iki mūsų kitos ataskaitos birželį nebus imamasi jokių veiksmų, Komisija nedvejodama pasinaudos savo galiomis, kad pradėtų pažeidimo procedūrą“, - pridūrė jis.
Jis teigė, kad per beveik dvejus metus ES perkėlė 18 tūkst. 418 Graikijoje ir Italijoje laikinai apsistojusių pabėgėlių.
Lenkijos premjerė Beata Szydlo (Beata Šydlo) pareiškė, kad „aš nebijau šių griausmingų Komisijos pareiškimų“.
„Mes nepritarsime, kad pabėgėlių kvotos būtų taikomos Lenkijai ar bet kokiai kitai ES valstybei“, - sakė ministrė pirmininkė.
Vykdydamas vadinamąsias pažeidimo procedūras Briuselis išsiunčia laišką šalies vyriausybei, kur prašoma teisinų paaiškinimų dėl tam tikrų klausimų. Jeigu nesusitariama taikiai, ginčas gali būti perkeliamas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, pažeidimą padariusiai šaliai gali būti skiriamos piniginės baudos.
Europos Komisijos vadovas Jean'as Claude'as Junckeris (Žanas Klodas Junkeris) ir kiti ES pareigūnai jau seniai reiškia nusivylimą, kad pabėgėlių perkėlimo programa vyksta per lėtai.
ES šaltiniai tai aiškina nacionalinių vyriausybių vykdomais atskirais pabėgėlių patikrinimais. Kai kuriose šalys jiems taip pat sunku rasti būstą, gauti išsilavinimą.
Jie nurodė, kad tam tikros šalys priimdamos pabėgėlius nustato neįgyvendinamas sąlygas, pavyzdžiui, atsisako priimti musulmonus, juodaodžius ar dideles šeimas. Labiausiai dėl religinių ar rasistinių motyvų nepriimti pabėgėlių kritikuojamos Rytų Europos šalys.
