Siekdama susigrąžinti bent dalį per krizę Europos bankams išmokėtų milijardų, Europos Komisija (EK) rudenį teiks pasiūlymą europiniu lygiu įvesti naują finansų sandorių mokestį (FSM).
Jau antrus metus linksniuojamas mokestis netrukus turėtų pasiekti Europos Sąjungos (ES) Tarybą. Jis bus vienas iš keleto ES biudžeto nuosavų šaltinių. Planuojama, kad pagal nustatytus tarifus – 0,1 proc. akcijoms ir obligacijoms bei 0,01 proc. išvestiniams finansiniams instrumentams, į ES biudžetą turėtų būti surinkta apie 31,5 mlrd. eurų kasmet. Apmokestinus valiutų sandorius, ši suma gali išaugti ir iki 54 mlrd. eurų.
Tik maža dalis
Žinoma tai tik menka dalis iš 4,3 trln. eurų sumos, kurią per krizę ES institucijos skyrė gelbėti skęstantiems bankams, tačiau mokesčiu keliama ir daugiau tikslų – sumažinti spekuliacijas finansų rinkose bei atriekti bent dalį PVM mokesčio išimtį turinčių bankų pelno.
Naujojo mokesčio įvedimo aplinkybes portalui Ekonomika.lt penktadienį pristatė už mokesčių politiką atsakingas komisaras Algirdas Šemeta.
,,Šį pasiūlymą pateikėme po detalios FSM analizės. Ji parodė, kad tai yra įmanoma prie tam tikrų sąlygų. Visų pirma, kad FSM turėtų būti maksimaliai suvienodintas visoje ES, kad jis apimtų kuo daugiau finansinių instrumentų: pirmiausia akcijas, obligacijas ir išvestinius finansinius instrumentus. Taip pat, kad tų mokesčių dydis būtų labai mažas, tam, kad išvengtume galimo sandorių perdislokavimo už ES ribų", - telefonu iš Briuselio specialiai Ekonomika.lt sakė A. Šemeta.
Pasak eurokomisaro, finansų sektorius galėtų ir turėtų daugiau prisidėti prie ES viešųjų finansų, nes daugelis valstybių narių suteikė finansų sektoriui didžiulę pagalbą, kai jis susidūrė su sunkumais.
,,ES valstybių biudžetai netenka nuo 18-25 mlrd. eurų dėl to, kad finansų sektoriui yra taikoma PVM išimtis", - išimtis finansų įstaigoms vardijo A. Šemeta.
Mokesčių mokėtojai nenukentės?
Paklaustas, ar nebus taip, kad naujieji mokesčiai finansų institucijoms netruks nugulti ant mokesčių mokėtojų pečių per paslaugų įkainių padidinimą, komisaras siūlė pasikliauti bankų konkurencija, kuri Senajame žemyne yra ypač didelė.
,,Paslaugų kainas labiausiai lemia konkurencija. Žinoma, visuomet kyla pagundų perkelti mokestį ant vartotojų pečių, bet šiuo atveju stengiamės mokestį sukonstruoti taip, kad tai būtų sudėtinga padaryti. Finansų sektoriuje yra pakankamai didelė konkurencija ir manau, kad ji trukdys bandymams perkelti tokį mokestį vartotojams", - įsitikinęs eurokomisaras.
Sandoriai ,,pabėgs"?
Galimas finansinių sandorių pabėgimas, pasak komisaro, išlieka didžiausia rizika, tačiau bus siekiama užtikrinti, kad pati sistema, neleistų finansų sandoriams ,,ištekėti" į kitas šalis, o patvirtinus FSM Europoje, tai bus puikus argumentas derantis ir dėl tolesnio mokesčio taikymo kituose pasaulio finansų centruose.
,,Mokestį siūloma apriboti finansų sektoriumi, tai mums leistų mokesčių administravimui naudoti finansų sektoriaus apskaitos sistemas ir jų vidaus kontrolės sistemas, tai taip pat sumažintų sandorių perdislokavimo galimybes į trečiąsias šalis", - tikino komisaras.
Anot jo, reikia į situaciją žiūrėti realistiškai, kad tokį sprendimą priimti sudėtinga, bet jei ES parodžius pavyzdį, tai suteiks jai papildomų argumentų derantis su G-20 valstybėmis dėl pasaulinių sprendimų.
Apynasris spekuliantams
Tarp FSM tikslų EK įvardijamas ir siekis sumažinti cirkuliacinių sandorių įtaką finansų sektoriuje. Pasak komisaro, tokie sandoriai daug prisidėjo prie finansų krizės.
,,Kompiuterinė prekyba, vyksta praktiškai nedalyvaujant žmogui, matematinių algoritmų pagrindu. Tokia prekyba pripažinta žalinga finansų sektoriaus stabilumui. Būtent toks mokestis įgalintų sumažinti rizikas, kurias kelia tokia prekyba", - pabrėžė A. Šemeta.
Kada šis mokestis pasibels į bankų duris kol kas prognozuoti sunku. Bent jau pradinėje stadijoje tam priešinasi keletas ES valstybių, tarp kurių – ir FSM jau taikanti Didžioji Britanija, nenorinti perleisti jo į Europos rankas.
