Edvardas Špokas, Jevgenijus Bardauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Europos Parlamentas paragino nemažinti Europos Sąjungos paramos skurdžiausiai gyvenantiems. Tačiau dabar laukia sunkios derybos su Europos Komisija ir Taryba. Nesutariama ne tik dėl pinigų. Kai kurios šalys narės nori, kad fondas būtų savanoriškas ir socialinė parama būtų kiekvienos valstybės reikalas.
Skaičiuojama, kad Europoje 40 mln. gyventojų – daugiau nei gyvena Lenkijoje – neturi už ką nusipirkti maisto ir gyvena skurde. Tris kartus daugiau žmonių gresia skurdas. „Nepaisant to, jog ekonomika atsigauna, skurdas nemažėja. Penktadalis Lietuvos gyvena ant skurdo rizikos ribos ir kasmet matome Lietuvoje ne mažiau kaip 400 tūkst. žmonių, ateinančių prašyti paramos maistu“, – sako l.e.p. „Maisto banko“ direktorius Vaidotas Ilgius.
Europos Sąjunga nori per ateinančius septynerius metus skurstančiųjų skaičių sumažinti penktadaliu. Bet tai gali likti tik svajonės. Šiemet baigiasi Bendrijos maisto skirstymo nepasiturintiems programa, nuo kitų metų ją turėtų pakeisti Europos pagalbos skurstantiems fondas. Karpydama išlaidas Europos Komisija ir Taryba numatė per septynerius metus fondui skirti 2,5 mlrd. eurų, tačiau Europos Parlamentas paragino rasti dar 1 mlrd. ir išlaikyti dabartinį finansavimą.
„Kai kurios šalys mano, kad šis fondas turi veikti savanorišku principu. Ne visos valstybės narės nori mokėti savo įmokas į šį fondą. Tačiau taikant savanoriškumo principą, vargu ar pasiektume tikslą, kuris užsibrėžtas kuriant šį fondą. Tai būtų žingsnis atgal kalbant apie solidarumą“, – teigia Laszlo Andoras, Europos Komisijos narys, atsakingas už socialinę politiką.
Vokietija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai, Čekija, Švedija ir Danija mano, kad socialinė parama – tik šalių, o ne Europos Sąjungos kompetencija. Todėl, jų nuomone, fondas turi būti savanoriškas. Eurokomisaras sako, kad dėl stringančių derybų fondas gali ir nepradėti veikti nuo sausio. Kai kurie europarlamentarai taip pat sako, kad negalima versti naudotis fondu.
„Valstybės narės, kurios nori naudoti tik savo sistemas, o ne Europos Sąjungos programas, gali tai daryti. O kitos narės, kurios nori naudotis šiuo fondu, gali disponuoti savo lėšomis ir gali gauti didelę paramą iš sanglaudos fondo“, – sako Europos Parlamento, Liberalų ir demokratų aljanso už Europą narė Marian Harkin.
Dauguma europarlamentarų išreiškė paramą privalomam dalyvavimui. Galutinis fondo likimas paaiškės vėliau, po derybų su Taryba ir Komisija.
