„Turėdami didžiulį nedarbo lygį ES, tuo pačiu metu mes turime apie 2 mln. neužpildytų darbo vietų, turime Europoje 700 tūkst. neužpildytų darbo vietų IT sektoriuje“, – žiniasklaidai kalbėjo Lietuvos švietimo ministras Dainius Pavalkis.
Pasak jo, visai ES, net išsivysčiusioms šalims, be IT specialistų trūksta technologų ir inžinierių.
Už mokslinius tyrimus, inovaciją ir mokslą atsakinga Europos komisarė Maire Geoghegan-Quinn teigė, kad dėl to Europos Komisija skatina tiksliųjų mokslų dėstymą mokyklose.
„Manau, kad švietimas ir žmonių kreipimas į tam tikras specialybes vyksta ne universitetuose, o pradinėse bei vidurinėse mokyklose“, - spaudos konferencijoje Nacionalinėje dailės galerijoje kalbėjo ji.
Tačiau pridūrė, kad tai nereiškia, jog socialiniai ir humanitariniai mokslai nėra svarbūs ar naudingi, o kai kurios industrijos, pavyzdžiui automobilių, negalėtų išsiversti be socialinių mokslų specialistų.
„Tai nėra konkurencija tarp dviejų mokslo sričių, bet rodymas, kodėl IT ir inžinerija yra labai svarbu“, - teigė komisarė. Lietuvoje šiais metais socialinius mokslus rinkosi 6-7 proc. mažiau studentų nei pernai. „Bet šie studentai neperbėgo į technologinius ar inžinerinius mokslus, jie kažkodėl pasuko į mediciną, kur buvo labai didelis konkursas, ar fizikinius mokslus“, – dėstė D. Pavalkis.
Daugiau pinigų tyrimams
Europos komisarė teigė, kad dabartinė krizė parodė, jog norint išlaikyti sveiką ekonomiką svarbu investuoti į mokslą. „Mes pamatėme, kad šalys, kurios turi mažiausią nedarbą, yra tos, kurios investuoja daugiausiai į mokslą ir plėtrą. Tai šalys, kaip Vokietija, Austrija, Nyderlandai ir Danija. Taip pat tai yra šalys, kurios geriausiai laikėsi krizės laikotarpiu, – sakė komisarė.
Dėl to ES per ateinančius septynerius metus skirs didesnę BVP dalį mokslui ir plėtrai – nuo 2 proc. dalis didės iki 3 proc. Tai, pasak komisarės, reiškia, kad sąjungai reikės papildomai milijono tyrėjų.
