.jpg)
„Lyderiai išsakė susirūpinimą, bet taip pat pademonstravo norą ieškoti kompromiso“, – D.Tuskas sakė per spaudos konferenciją, pridūręs, kad jis dabar nusiteikęs „daug labiau optimistiškai“ negu prieš šias diskusijas.
D.Camerono pagrindinis reikalavimas – kad migrantams, atvykusiems į Britaniją iš ES šalių, būtų bent ketverius metus netaikomos socialinės lengvatos, bet kiti lyderiai sako, jog tokia politika būtų diskriminuojanti ir prieštaraujanti esminiam ES laisvo judėjimo principui.
Paklaustas, ar Britanijos premjeras dabar supranta, kad jo kolegos Europos Sąjungoje tai laiko neperžengtina riba, D.Tuskas atsakė: „Man aiškiausia žinia yra ta, kad ... niekas, įskaitant Davidą Cameroną, nėra pasiruošęs priimti diskriminaciją.“
ES prezidentas pabrėžė, kad atmosfera per viršūnių susitikimo vakarienę buvo gera, pridūręs, kad per diskusijas buvo padaryta „reikšminga pažanga“. Tačiau „mes turime užtikrintini, kad griežtai laikysimės kai kurių neperžengiamų linijų ir fundamentalių dalykų“, sakė D.Tuskas.
„Mes neatsisakysime laisvo judėjimo“, – aiškino jis. Be kita ko, D.Cameronas nori, kad Briuselis užtikrintų didesnę apsaugą euro zonai nepriklausančioms Bendrijos narėms, kad Britanija būtų atribota nuo ES tikslo siekti „vis glaudesnės sąlygos“ ir kad būtų užtikrintas didesnis ekonominis konkurencingumas, bet šie trys reikalavimai kelia mažiau prieštaravimų negu migrantų socialinio statuso klausimas.
Įtakinga Vokietijos kanclerė Angela Merkel leido aiškiai suprasti labai abejojanti dėl D.Camerono reikalavimų, o Rytų Europos šalys, tokios kaip Lenkija ir Vengrija, kurių šimtai tūkstančių piliečių dirba Britanijoje, yra prieš juos griežtai nusistačiusios.
D.Cameronas sakė, kad tuo atveju, jeigu Briuselis sutiks su jo siūlomais pakeitimais, jis agituos už Britanijos tolesnę narystę Europos Sąjungoje per referendumą, kurį jis pažadėjo surengti iki 2017 metų pabaigos.
Jeigu šių tikslų jam nepavyktų pasiekti, Britanijos lyderis sako, kad „visos galimybės yra atviros“.
