Briuselyje susitarta, kad ES pavyks tęsti. Šeštadienį ryte pasibaigusiame viršūnių susitikime priimtas naujas dokumentų rinkinys, pavadintas „Reformų traktatu“ (vengiant aliuzijų į atmestą ES konstituciją) turėtų tapti naujos ES sutarties pagrindu. Lietuva šiame procese dalyvavo ypač aktyviai.
Kaip vyko derybos?
Derybos su Lenkijos prezidentu ir Varšuvoje likusiu jo broliu premjeru vyko septyniolika valandų. Šiame maratone teko sudalyvauti ir Lietuvos prezidentui. „Po keturių valandų bevaisio pokalbio, A. Merkel pasiūlė man ir N. Sarkozy tarpininkauti. Buvo išsakytos visų mintys, jog negalime išsiskirstyti be sprendimo dėl sutarties“, – LTV naujienų tarnybai penktadienį vakare sakė V. Adamkus.
Bet kai dar vėliau J. Kaczynskis vėl pagrasino vetavimu, reaguodama į kategorišką Lenkijos poziciją, Vokietijos kanclerė pasiūlė susirinkusiems ES šalių vadovams be Lenkijos dalyvavimo pritarti tarpvyriausybinės komisijos, turėsiančios parengti galutinį sutarties tekstą pasibaigus ES viršūnių susitikimui, mandato priėmimo.
Lenkiją gynė Lietuva
Šiam kanclerės pasiūlymui kategoriškai nepritarė Lietuva ir Čekija. Lenkijos dienraštis „Dziennik“ rašo, kad šių šalių derybininkai atvirai ir aštriai kritikavo kanclerės pasiūlymą izoliuoti Lenkiją. Prancūzijos ir D. Britanijos premjerai taip pat kvietė A. Merkel nedaryti skubotų sprendimų.
Kai jau atrodė, kad kompromisas niekuomet nebus pasiektas, L. Kaczyńskis dar kartą pasiūlė Vokietijos kanclerei susitikti. Jie dviese kalbėjosi apie valandą. Iš karto po susitikimo patraukė vakarieniauti, niekam nesakydami nei žodžio.
Iš vakarienės pasitraukę Prancūzijos ir D. Britanijos premjerai Nicolas Sarkozy ir Tony Blairas paskambino premjerui J. Kaczyńskis, bandydami jį įtikinti atsisakyti bekompromisės pozicijos. Lenkų spauda, komentuodama šį epizodą stebisi, kodėl jie derybiniu oponentu pasirinko Varšuvoje likusį premjerą, o ne šalia esantį prezidentą.
Su Lenkijos premjeru tą naktį buvo kalbėta ne kartą. Po eilinių skambučių į Varšuvą prie trijulės dar prisijungė Liuksemburgo premjeras Jeanas Claude Junckeris ir Ispanijos premjeras Jose Zapatero. Visi kartu vėl paskambino J. Kaczyńskiui, kol galų 23.40 (vietos laiku) Prancūzijos prezidento patarėjas Davidas Martinonas pasakė, kad susitarimas pasiektas. Po kiek laiko tai patvirtino ir Lenkijos prezidentas: „Ten iš tikro pasiektas susitarimas“.
Bet tai dar nebuvo pabaiga. Kompromisinį ir su Lenkiją suderintą Vokietijos pasiūlymą dėl ES reformų atmetė net devynios šalys. Pirmasis nepasitenkinimą pareiškė Belgijos premjeras Guy Verhofstadtas, kurio nuomone, „tai absoliučiai nepriimtina“. Derybininkai vėl sėdo prie stalų, nes be Belgijos, tekstą reikėjo suderinti su Ispanija, Italija, Austrija, Vengrija, Slovėnija, Graikija, Liuksemburgu ir Malta.
Ispanijai ir dar kelioms šalims ypač nepatiko lenkų prašymu įrašytas punktas dėl visuomenės ir šeimos moralumo, nes jų nuomone tai pažeidžia žmogaus teises. Šiame teiginyje buvo įrašyta, kad Europos konstituciją pakeisiančiame traktate nebus galimybės reguliuoti žmogaus teises šalyse-narėse. Ispanija nenorėjo suteikti tokios laisvės narėms.
Taip pat buvo kritikuojama Olandijos inicijuota pataisa, išplečianti nacionalinių parlamentų galias. Ši problema buvo išspęsta šitaip: nuspręsta sukurti mechanizmą, leidžiantį nacionaliniams parlamentams priversti ES Komisiją peržiūrėti ginčytinus sprendimus.
D. Britanija taip pat patenkinta – jos siūlymu nauja ES Užsienio reikalų ministro pareigybės pavadinimas pervadintas į „Aukščiausio Sąjungos atstovo užsienio reikalams ir saugumui“ pareigybę.
Bet šeštadienį ryte galimas planas naujos ES sutarties buvo priimtas. Pagal jį iki 2014 metų galios 2000 metais įvesta sprendimų priėmimo sistema, kurioje balsų kiekis nepririštas prie šalies gyventojų skaičiaus. Nuo 2014 iki 2017 metų bus pereinamasis periodas, po kurio pradės veikti „dvigubos daugumos“ mechanizmas, kai už sprendimo priėmimą turės balsuoti 55 proc. ES narių (15 valstybių iš 27) ir 65 proc. gyventojų skaičiaus.
ES lyderiai patenkinti
Šeštadienį Briuselyje baigėsi Vokietijos pirmininkavimo ES pusės metų periodas. Po sėkmingų derybų kanclerė A. Merkel pareiškė, kad ji labai patenkinta viršūnių susitikimo rezultatais. Tiesa, ji apgailestavo, kad „dvigubos daugumos“ sistema neįsigalios 2009 metais, kaip planavo Vokietija, bet „turint omenyje ankstesnes Lenkijos deklaracijas, pavyko pasiekti tokį kompromisą, kad kiekvienas gali į savo šalį grįžti be izoliacijos jausmo“.
Derybų rezultatais patenkintas ir ES Komisijos pirmininkas Jose Manuel Barroso, nes, jo nuomone, pasiektas kompromisas garantuoja, kad į ES galima priimti naujas šalis. Eilėje stovi Kroatija, Turkija ir Ukraina.
