Už naujos Europos Sąjungos (ES) konstitucijos projektą atsakingas pareigūnas trečiadienį leido suprasti, jog gali paremti ir dar didesnius valstybių narių veto teisės suvaržymus, kad spėtų pateikti projektą iki birželio 20 dienos termino.
Toks žingsnis neabejotinai nepatiks Didžiajai Britanijai, kuri tvirtina, jog tokiose srityse kaip mokesčių bei užsienio politika sprendimus gali priimti tik valstybės, todėl ES sprendimai turi būti tvirtinami vienbalsiai.
Konventui dėl Europos ateities vadovaujantis buvęs Prancūzijos prezidentas Valery Giscard'as d'Estaing'as (Valeri Žiskaras d'Estenas) nori pateikti savo galutinį konstitucijos projektą per šio mėnesio pabaigoje Graikijoje vyksiantį ES valstybių vadovų susitikimą. Tačiau prieš tai jam reikės įveikti 105 narių konventą skaldančius nesutarimus.
"Aš ketinu apsvarstyti galimybę išplėsti sritis, kuriose sprendimai būtų priimami kvalifikuota dauguma (panaikinant nacionalinio veto teisę), - žurnalistams sakė V.Giscard'as d'Estaing'as po susitikimo su Konvento nariais.
Konvento, kurį sudaro šalių ir Europos parlamentarai bei pareigūnai, dauguma remia kvalifikuotos daugumos balsavimo išplėtimą, teigdami, jog tai palengvintų sprendimų priėmimą Europos Sąjungoje, kitais metais išsiplėsiančioje nuo 15 iki 25 narių.
Naujausiame Konvento vadovo projekte siūloma kvalifikuota dauguma sprendimus priimti įvairiose naujose srityse, įskaitant teisingumo ir vidaus reikalus. Atsižvelgiant į Britanijos būgštavimus, mokesčių politikos ir užsienio reikalų srityse paliktas vienbalsiškumo principas.
ES Komisijos pirmininkas Romano Prodi (Romanas Prodis), pasisakantis už glaudesnę Europos Sąjungos integraciją, trečiadienį kalbėdamas Europos Parlamente vėl sukritikavo nacionalinio veto teisę."Tai esminė problema, apsunkinanti būsimųjų ES institucijų efektyvumą, nes veto teisė Sąjungą gali atvesti tik į aklavietę", - teigė R.Prodi.
Tuo tarpu britų diplomatas pareiškė, jog Londonas savo pozicijos nekeis.
VILTIS DĖL SUSITARIMO
Nepaisant nesutarimų, trečiadienį Konvente vyravo atsargios optimistinės nuotaikos, jog susitarti pavyks.
"Juntamas labai aiškus noras laiku (iki viršūnių susitikimo) parengti vieną tekstą", - teigė V.Giscard'as d'Estaing'as.
Vokietijos vyriausybės atstovas konvente, užsienio reikalų ministras Joschka Fischeris (Joška Fišeris) sakė: "Jei visi stengsis pasiekti kompromisą, bus įmanoma surasti gerą sprendimą".
V.Giscard'ui d'Estaing'ui pavyko užtikrinti draugiškesnę derybų atmosferą labiau įsiklausius į kritikų pastabas bei padarius taktinių nuolaidų, ypač mažesnėms šalims, kurios ilgą laiką laikėsi nuomonės, jog jis žiūri tik didžiųjų ES šalių interesų.
Jis, pavyzdžiui, atsisakė savo pasiūlymo dėl ilgalaikio Europos Tarybos, aukščiausiosios ES institucijos, kurioje posėdžiauja šalių vadovai, pirmininko posto.
Mažosios valstybės būgštauja, kad toks pareigūnas bus priklausomas nuo didžiųjų valstybių, taip pat sumenkins Europą Komisiją, ginančią viršnacionalinius ES interesus.
Šiuo metu Europos Tarybai kas pusmetį iš eilės pirmininkauja ES narės, neatsižvelgiant į jų dydį. Kritikai tvirtina, jog tokia rotacinė sistema kenks išsiplėtusios ES efektyvumui.
Trečiadienį Ispanija taip pat pakartojo nepritarianti, kad būtų pakeisti ES Nicos sutartyje įtvirtinta ir šiuo metu galiojanti sudėtinga balsų paskirstymo tarp valstybių sistema. Ji Ispanijai suteikia 27 balsus, beveik tiek pat kaip ir Vokietijai (kuri turi 29 balsus), nors Ispanijoje yra vos ne dvigubai mažiau gyventojų nei Vokietijoje.
"Jei mes sugrįšime prie Nicos (sutarties nuostatų), gali nukentėti Konvento darbo sėkmė", - Madride sakė Ispanijos užsienio reikalų ministrė Ana Palacio (Anan Palasijo).
Galutinį žodį dėl naujos ES konstitucijos tars ES valstybių vadovai.
"Reuters"-BNS