ES biurų Briuselyje telefonai ir kompiuteriniai tinklai buvo šnipinėjami JAV nacionalinio saugumo agentūros (NSA) pagal programą PRISM, rašo „Der Spiegel“, remdamasis naujais dokumentais, kuriuos nutekino iš Amerikos pabėgęs buvęs žvalgybininkas Edwardas Snowdenas (Edvardas Snoudenas).
Viename NSA dokumente, datuotame 2010-ųjų rugsėjį, europiečiai įvardijami kaip specifiniai taikiniai, nurodė savaitraštis.
Be to, buvo nustatyta, jog virtinės keistų telefono skambučių į pastatą „Justus Lipsius“, kuriame yra ES Tarybos būstinė, šaltinis buvo NATO būstinė Briuselyje, kurioje dirba NSA agentai, o šis faktas byloja apie puolimą prieš ES ryšių saugumą, rašo „Der Spiege“".
Vokietijoje paskelbta nutekinta informacija papildė kelis straipsnius apie PRISM veiklą. Juos pastarosiomis savaitėmis skelbė Didžiosios Britanijos dienraštis „The Guardian“ ir JAV laikraštis „The Washington Post“.
Straipsniuose teigiama, kad JAV vyriausybė renka informaciją apie pokalbius telefonu, susirašinėjimą elektroniniu paštu, SMS žinutėmis ir socialiniame tinkle "Facebook" skelbiamą informaciją, susijusią su asmenimis Jungtinėse Valstijose ir užsienyje. Ta informacija gaunama naudojantis prieiga prie interneto milžinių, tokių kaip „Apple“, „Microsoft“ arba „Google“, serverių.
Taip pat nurodoma, kad Didžiosios Britanijos žvalgybos tarnyba GCHQ vykdo dar didesnio masto sekimo programą „Tempora“, prisijungus prie transatlantinių šviesolaidžių kabelių, kuriais palaikomas telefono ir interneto ryšys.
„Kai tik pamatėme tuos pranešimus, Europos išorinių veiksmų tarnyba susisiekė su JAV pareigūnais Vašingtone ir Briuselyje ir pareikalavo skubiai paaiškinti apie tų kaltinimų pagrįstumą bei su jais susijusius faktus“, – sakoma Bendrijos išorės politikos vadovės Catherine Ashton (Ketrin Ašton) pranešime.
Jos vadovaujamos institucijos atstovybės Niujorke ir Vašingtone gali siųsti aukšto įslaptinimo lygio diplomatiniu pranešimus, kurių atskleidimas galėtų „smarkiai pakenkti“ ES interesams, „padidinti tarptautinę įtampą“ arba „sukelti pavojų žmonių gyvybei“ bei „viešajai tvarkai".
Europos Parlamento pirmininkas Martinas Schulzas (Martinas Šulcas) taip pat pareiškė, kad dėl šio incidento gali smarkiai nukentėti ES ir JAV ryšiai.
„Esu labai susirūpinęs ir sukrėstas dėl pareiškimų apie JAV tarnybų vykdomą ES biurų šnipinėjimą. Jeigu tie kaltinimai pasirodys esantys teisingi, tai būtų nepaprastai rimtas reikalas, kuris pakenktų ES ir JAV ryšiams", – sakoma jo pranešime, išplatintame elektroniniu paštu.
ES teisingumo komisarė Viviane Reding (Vivjan Reding) sekmadienį klausytojams Liuksemburge sakė, kad „partneriai vieni kitų nešnipinėja".
Ji taip pat kėlė klausimą, kokia ateitis laukia neseniai prasidėjusių ES ir JAV derybų dėl laisvosios prekybos sutarties.
„Negalime derėtis dėl didžiulės transatlantinės rinkos, kai yra bent menkiausias įtarimas, jog mūsų partneriai šnipinėja mūsų derybininkų biurus“, – pareiškė V.Reding.
Žaliųjų frakcija Europos Parlamente pareikalavo, kad tos derybos būtų nedelsiant sustabdytos ir atnaujintos tik pasirašius seniai atidėliojamą ES ir JAV susitarimą dėl duomenų apsaugos.
Suomijos ES reikalų ir prekybos ministras Alexander'as Stubbas (Aleksandras Stubas) buvo nusistatęs prieš tokį žingsnį.
„Pirmiausiai turėtų būti nustatyta, kas iš tiesų įvyko. Derybos dėl laisvosios prekybos daugiausia eina savu keliu. Jos paprastai vykdomos remiantis viešai prieinama informacija", – jis sakė Suomijos transliuotojui „Yle“.
Vokietijos generalinė prokuratūra pradėjo tyrimą dėl JAV ir Didžiosios Britanijos žvalgybos programų teisėtumo.
Vokietija yra viena iš labiausiai šnipinėjamų ES šalių – NSA kas mėnesį gauna informacijos apie maždaug 500 mln. telefono skambučių, elektroninių laiškų ir SMS žinučių, rodo dokumentai, su kuriais susipažino „Der Spiegel“.
Prancūzijoje amerikiečiai per mėnesį patikrina tik apie 2 mln. kontaktų, pridūrė savaitraštis.
Vokietijoje, kuri JAV žvalgybos yra laikoma taikiniu ir trečiosios klasės šalimi, ne tokia svarbia kaip Jungtinė Karalystė arba Kanada, tebeveikia kelios JAV karinės bazės, likusios nuo Šaltojo karo laikų.
Berlynui taip pat yra tekę aiškintis Vašingtonui dėl vadinamosios Hamburgo kuopelės, kuriai priklausę tarptautinio teroristų tinklo „al Qaeda“ smogikai įvykdė atakas Amerikoje 2001 metų rugsėjo 11-ąją.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
