Pareiškimai buvo padaryti Europos Parlamente Prancūzijos mieste Strasbūre, ES rengiantis skelbti penktą sankcijų paketą, kuriuo turi būti nutrauktas anglių importas iš Rusijos, o NATO ir Didžiojo septyneto (G-7) užsienio reikalų ministrams susirinkus Briuselyje koordinuoti tolesnių veiksmų.
ES taip pat turi „anksčiau ar vėliau“ įvesti sankcijų Rusijos naftos ir dujų sektoriui, trečiadienį Europos Parlamentui sakė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis (Šarlis Mišelis).
Jis ragino imtis priemonių prieš svarbiausius Rusijos eksportuojamus produktus ir pareiškė, kad civilių žudymai kai kuriose rusų pajėgų užimtose Ukrainos teritorijose yra „karo nusikaltimai“ bei „dar vienas įrodymas, kad Rusijos žiaurumas prieš Ukrainos žmones neturi ribų“.
„Mes, ES, neatsuksime nugaros. Žvelgsime tiesiai į akis tikrovei. Privalo būti ir bus sunkių pasekmių visiems atsakingiesiems“, – sakė jis.
Panašiai kalbėjo Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen). „Patrauksime atsakomybėn karo nusikaltimų kaltininkus. Po Bučos kaltininkai labiau nei bet kada privalo sumokėti“, – sakė ji.
U. von der Leyen teigimu, ES ketina toliau griežtinti „išmanias“ sankcijas, kurios labiau pakenktų Rusijai, o ne Europai.
Naujausias priemonių paketas „nebus paskutinės mūsų sankcijos“, pažymėjo ji ir sakė: „Taip, dabar uždraudėme anglis. Tačiau dabar turime svarstyti naftos [uždraudimą] ir turėsime tirti Rusijos už iškastinį kurą gaunamas pajamas.“
Naftos, gamtinių dujų ir anglių eksportas yra labai svarbus Rusijos užsienio pajamų šaltinis, o pagrindinė jos klientė yra ES.
Kai kurios ES šalys, tarp jų Vokietija, nenorėjo taikytis į Rusijos energijos eksportą dėl poveikio jų pačių ekonomikoms.
Tačiau spaudimas tai daryti didėja po pranešimų apie civilių žudynes Bučoje ir kitose Ukrainos vietose, kurias anksčiau buvo užėmusios rusų pajėgos.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) kalbėdamas Europos Parlamentui pabrėžė, kad iš bloko pinigų, mokamų už rusišką iškastinį kurą, finansuojamas Vladimiro Putino karas Ukrainoje.
„Nuo karo pradžios [vasario 24-ąją] Putinui mokėjome po milijardą eurų per dieną už energiją, kurią jis mums tiekia. Davėme jam 35 milijardus eurų“, – sakė J. Borrellis.
„Palyginkite tai su vienu milijardu [eurų], kuriuos davėme Ukrainai ginklų [pavidalu]. Šis milžiniškas skirtumas turi pabrėžti, kaip svarbu... įgyvendinti tai, ko prašė [Europos] Vadovų Taryba – turime mažinti energetinę priklausomybę“, – sakė jis.
