Kol kas ES šalys pačios sprendžia, kuriais atvejais ir kokiomis sąlygomis išsiųsti iš šalies nelegalius migrantus. Trečiadienį Europos Parlamentas patvirtino naują direktyvą, kuri visoje ES nustatys bendrus nelegalių migrantų grąžinimo standartus (369 balsai už, 197 prieš, 106 susilaikė). Direktyva netaikoma prieglobsčio prašytojams, taip pat ES piliečiams. Dėl jos pasiektas sutarimas su ES Taryba, o šalys turės ją įgyvendinti per dvejus metus.
Nelegalus migrantas galės būti sulaikomas tik tuomet, kai jis nusikalsta, kai tikėtina, jog jis slapstysis, arba kai jis trukdo grąžinimo procesui. Sulaikymo laikotarpis turės būti kuo trumpesnis – paprastai jis negalės viršyti 6 mėn., nors išimtiniais atvejais jį bus galima pratęsti iki 18 mėn. Šeimos ir nepilnamečiai galės būti sulaikomi tik išimties atvejais. Direktyva įpareigoja apgyvendinti sulaikytus migrantus specialiame centre deramomis sąlygomis, pagal galimybes atsižvelgiant į jų šeimos ryšius.
Nelegaliam migrantui pirmiausia bus pasiūlyta išvykti iš šalies per laikotarpį nuo 7 iki 30 dienų, priklausomai nuo konkretaus atvejo. Jei užsienietis nepaisys šio reikalavimo, jis bus priverstinai išsiųstas. Svarstant tokią galimybę bus privalu atsižvelgti į tarptautinėje teisėje įtvirtintą principą, neleidžianti grąžinti migranto į šalį, kurioje gresia pavojus jo laisvei ar gyvybei.
Direktyva numato penkerius metus galiojantį draudimą priverstinai išsiųstam nelegaliam migrantui įvažiuoti į ES (draudimo laikotarpis galės būti ilgesnis, jei migrantas kelia grėsmę visuomenės ar valstybės saugumui). Dėl draudimo atvykti į ES savanoriškai išvykusiems nelegaliems migrantams spręs pačios šalys.
Neišgalintys susimokėti nelegalūs migrantai galės gauti nemokamą teisinę pagalbą. Ji bus skiriama iš 676 mln. eurų biudžeto, kurį 2008-2013 m. laikotarpiui ES yra numačiusi nelegalių migrantų grąžinimui.
Kompromisui dėl šios direktyvos pritarė Europos liaudies partija, Liberalų ir demokratų aljansas bei Sąjunga už tautų Europą, o Socialistai, Žalieji bei Europos vieningieji kairieji jam prieštaravo dėl, jų nuomone, nepakankamos nelegalių migrantų teisių apsaugos.
Direktyva negalios ES piliečiams ir jų šeimų nariams. Ji nebus taikoma ir prieglobsčio prašytojams – jų padėtį toliau reglamentuos tarptautinė teisė. Šalys galės netaikyti šio teisės akto ir pasienyje sulaikytiems nelegaliems migrantams – tačiau negalės su jais elgtis blogiau negu numatyta šioje direktyvoje. Valstybėms leidžiama taikyti ir migrantams palankesnes (bet ne griežtesnes) normas.
Ši direktyva – vienas iš trijų rengiamų ES teisės aktų imigracijos srityje. Dar viena direktyva paskatins teisėtą kvalifikuotų darbuotojų imigraciją į ES šalis, įteisindama vadinamąją „mėlynosios kortelės“ sistemą. Tuo tarpu trečiasis teisės aktas sustiprins sankcijas darbdaviams, įdarbinantiems nelegalius migrantus.
