Ketvirtadienį Europos Parlamentas pritarė siūlymui visoje ES leisti įsigyti šaunamuosius ginklus ne jaunesniems kaip 18 metų asmenims, griežčiau kontroliuoti ginklų gamybą ir prekybą, taip pat palengvinti teisėtų ginklų turėtojų padėtį. Standartizuotas Europos šaunamųjų ginklų leidimas leis jiems lengviau kirsti ES šalių sienas, taip pat pasitarnaus kovai su nelegaliais ginklais. Šiam dokumentui pritarė 588 deputatai, nepritarė 14, o susilaikė 11.
Į šaunamojo ginklo apibrėžimą nuo šiol bus įtraukti ne tik patys ginklai, bet ir jų dalys bei šaudmenys, taip pat perdirbti ginklai. Kiekvienas naujai pagamintas ginklas turės būti pažymėtas, nurodant gamintojo vardą ar prekės ženklą, šalį ar gamybos vietą, taip pat serijos numerį ir gamybos metus. Ginklų registracijos knygų įrašų saugojimo trukmė turės būti pratęsta iki mažiausiai 20 metų. Šalys turės naudoti kompiuterizuotą centrinę duomenų tvarkymo sistemą, kurioje kiekvienam šaunamajam ginklui bus priskiriamas unikalus identifikavimo numeris, nurodoma kiekvieno vėlesnio ginklo savininko pavardė ir adresas, taip pat kita informacija, kuri gali padėti ginklų paieškai.
Kurį laiką Suomija norėjo išlaikyti teisę parduoti šaunamuosius ginklus asmenims nuo 15 metų. Tačiau po neseniai visą Europą sukrėtusio įvykio, kuomet vienoje Suomijos mokykloje aštuoniolikmetis nušovė 8 žmones ir pats nusišovė, ši šalis pakeitė savo poziciją ir nebeprieštaravo siūlymui, kad šaunamuosius ginklus visoje ES galėtų įsigyti tik 18 metų sulaukę asmenys, kurie turi tam pakankamą pagrindą ir nebuvo teisti už sunkius nusikaltimus. Išimtis numatyta medžioklės arba sportinio šaudymo ginklams – juos galės įsigyti ir jaunesni asmenys, gavę tėvų sutikimą ar prižiūrimi kvalifikuoto trenerio.
Europos šaunamųjų ginklų leidimas nuo šiol galios ne ilgiau kaip penkerius metus (galiojimo laikas galės būti pratęstas). Naudojimasis šiuo leidimu nuo šiol bus nemokamas. Jo pakaks, kad medžiotojai ir šauliai pervežtų šaunamąjį ginklą iš vienos ES šalies į kitą. Tačiau už šio leidimo neturėjimą negalės būti skiriama laisvės atėmimo bausmė, jei tvarkingi kiti ginklo vežimui reikalingi dokumentai. Valstybės negalės drausti savo teritorijoje nuolatos gyvenantiems asmenims laikyti kitoje ES valstybėje įsigyto ginklų, išskyrus tų, kuriuos jos draudžia įsigyti savo teritorijoje. Savo ruožtu ES šalių įstaigos turės pranešti kitoms Sąjungos valstybėms apie ginklus, kuriuos numatoma perduoti jų gyventojams ar organizacijoms. Šalys taip pat bus įpareigotos nuolat keistis šaunamųjų ginklų kontrolės praktika.
Ginklų prekiautojai ir prekybos tarpininkai taip pat turės gauti atitinkamus leidimus, išduodamus patikrinus prekiautojo ir tarpininko asmeninę ir profesinę reputaciją bei gebėjimus. Jei tai juridinis asmuo, bus tikrinamas įmonės vadovas. Iš kiekvieno prekiautojo ir tarpininko bus reikalaujama tvarkyti registracijos knygą, kurioje turės būti įrašoma informacija apie visus gautus arba parduotus šaunamuosius ginklus. Šalys taip pat bus įpareigotos „griežtai kontroliuoti“ ginklų prekybą per atstumą – pavyzdžiui, internetu.
Ši direktyva nebus taikoma policijos ir kariuomenės turimiems ar įsigyjamiems ginklams, taip pat oficialiai pripažintiems ginklų kolekcininkams.
Komentuodama balsavimui teikiamą ataskaitą, EP pranešėja šiuo klausimu Gisela Kallenbach (Žaliųjų frakcija, Vokietija) pažymėjo: „Prieinami, pigūs, pritaikyti nešiotis ir lengvai naudojami šaulių ginklai yra smurto visuomenėje priemonės. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, smurtas ir savižudybės [yra] vienos pagrindinių neigiamo poveikio sveikatai ir ankstyvos mirties priežasčių... Daug šių atsitikimų įvyksta naudojant šaunamuosius ginklus. Lengvas šaunamųjų ginklų prieinamumas siejamas su didesniu jų keliamu mirtingumu.“
Ši direktyva patvirtinta po 18 mėn. trukusių EP ir Tarybos atstovų derybų. Ji įsigalios netrukus, o ES šalys turės ją įgyvendinti per dvejus metus.
