Estijos parlamento Europos Sąjungos reikalų komisijos pirmininko Marko Mihkelsono teigimu įvykiai Bulgarijoje ir Serbijoje liudija, kad ES galia sumenko iki minimumo. Tai parlamentaras pareiškė Estijos TV programoje „Terevisioon“.
„Kai apie labai svarbų Serbijos susitarimą (su Rusija- red.) už energetiką atsakingas Europos Komisijos komisaras Andris Piebalgas gali pasakyti tik tiek, kad tai sutartis, kurią sudaro „trečiosios šalys“ – tai ne toks komentaras, kurį norėtųsi vertinti rimtai“, - sakė Estijos politikas.
„Tai atskleidžia bejėgiškumą, nes būtent ES labai aiškiai leido suprasti, kad Serbijos įstojimas į Europos Sąjungą ir bet kokia panašaus pobūdžio strateginė plėtra šiame regione yra itin svarbi“, - pridūrė jis.
Penktadienį Maskvoje bus pasirašoma Serbijos ir Rusijos sutartis, pagal kurią Serbijos nacionalinė naftos bendrovė bus parduota bendrovei „Gazprom“. Praėjusią savaitę Bulgarija pasirašė sutartį dėl prisijungimo prie Rusijos vykdomo dujų projekto „South Stream“, kuris užtikrins rusiškų dujų tiekimą į Pietų Europą per Juodąją jūrą.
„Kiekviena panašaus pobūdžio sutartis apsunkina vieningos ES energetinės politikos kūrimą. Šios sutartys sudaromos labai ilgam laikui, sukuriama monopolinė tvarka, tokia, kaip, pavyzdžiui, netrukus įsigalios Serbijoje, nes įsigijus nacionalinę naftos bendrovę iš esmės mažiausiai 5 metams uždraudžiamas bet koks kitas naftos, išskyrus rusišką, importas“, - tvirtino M. Mihkelsonas. Jo žodžiais Rusija šiuo požiūriu veikia metodiškai.
