Toks žingsnis dar labiau pakėlė kartelę užsitęsusioje konfrontacijoje tarp Europos Komisijos ir Lenkijos dešiniosios pakraipos vyriausybės dėl teisės viršenybės padėties buvusios komunistinėje valstybėje.
Briuselis liepos 2-ąją pradėjo vadinamąsias pažeidimo nagrinėjimo procedūras prieš Varšuvą dėl nevienareikšmiškai vertinamų pakeitimų, kurie, kritikų teigimu, perduoda teismų kontrolę vyriausybei ir kelia grėsmę šalies demokratijai.
EK nurodė, kad „nuosekliai išanalizavusi“ Varšuvos atsakymą nusprendė pradėti prieš Lenkiją antrą teisinių veiksmų etapą.
„Lenkijos valdžios atsakymas neišsklaido Komisijos teisinio susirūpinimo“, – sakoma EK pareiškime.
„Lenkijos valdžios institucijos dabar turi per vieną mėnesį imtis būtinų priemonių, kad būtų atsižvelgta į Europos Komisijos pagrįstą nuomonę. Jeigu Lenkijos valdžios institucijos nesiims tinkamų priemonių, Europos Komisija gali nuspręsti perduoti bylą ES Teisingumo Teismui“, – pridūrė bloko pagrindinė vykdomoji institucija.
Lenkijai grėstų didžiulės baudos, jei ES aukščiausiasis teismas priimtų Varšuvai nepalankų sprendimą.
Liepą šalyje įsigaliojo daug aistrų sukėlęs įstatymas, kuris numato teisėjų pensinio amžiaus mažinimą nuo 70 iki 65 metų.
Šis įstatymas paveikė 27 iš 73 Aukščiausiojo Teismo teisėjų, įskaitant institucijos pirmininkę Malgorzatą Gersdorf (Malgožatą Gersdorf) – ši atsisakė atsistatydinti ir pasmerkė tokį žingsnį kaip „valymą“, prieštaraujantį konstitucijoje numatytai jos šešerių metų kadencijai, turinčiai baigtis 2020 metais.
Gruodį Briuselis pirmą kartą per bloko istoriją inicijavo Lenkijos, kurią apkaltino keliant „sistemines grėsmes“ įstatymo viršenybės principui, atžvilgiu ES sutarties 7-ąjį straipsnį, numatantį potencialų valstybės narės balsavimo teisių įšaldymą.
