Europos Sąjunga kol kas yra toli nuo grįžimo į normalią santykių su Rusija būseną, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas ir primena, kad Maskva dar neįgyvendino savo įsipareigojimų dėl kariuomenės atitraukimo iš Gruzijos.
Tokią poziciją P.Vaitiekūnas išsakė pirmadienį Liuksemburge vykstančioje Europos Sąjungos Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos (BRIST) posėdyje.
Susitikime su ES šalių ministrais P.Vaitiekūnas teigiamai įvertino tai, kad Rusija iš dalies įgyvendino prisiimtus įsipareigojimus ir atitraukė kariuomenę iki Pietų Osetijos ir Abchazijos teritorijų, tačiau pabrėžė, kad būtina ir toliau reikalauti, jog Rusija visiškai įgyvendintų rugpjūčio 12 dienos susitarimą ir atitrauktų savo karines pajėgas į pozicijas, buvusias iki rugpjūčio 7 dienos.
Iki rugpjūčio 8 dieną prasidėjusio Gruzijos ir Rusijos karinio konflikto pagal galiojusius susitarimus Rusija turėjo teisę dislokuoti Pietų Osetijoje apie 500 taikdarių, o Abchazijoje - iki 3000. Šiuo metu Pietų Osetijoje ir Abchazijoje gali būti iki 8000 Rusijos karių, nors pagal susitarimus minėtuose reginiuose gali būti dislokuoti tik taikdariai, o ne kariai.
Lietuvos ministras priminė, kad rugsėjo 1 dieną vykusi neeilinė Europos Vadovų Taryba aiškiai pasisakė dėl Rusijos karinių pajėgų atitraukimo į pozicijas, buvusias prieš karinį konfliktą, todėl, anot jo, Rusija šiuo metu žengia tik pirmuosius žingsnius, atitraukdama savo karines pajėgas.
Po rugsėjo 1 dieną įvykusios Europos Vadovų Tarybos buvo sustabdytos birželio pabaigoje prasidėjusios ES ir Rusijos strateginės partnerystės derybos.
Pasak Lietuvos URM vadovo, šiuo metu sunku būtų kalbėti apie tolesnę ES ir Rusijos santykių perspektyvą taip, lyg nieko nebūtų įvykę.
Taryboje taip pat aptartas pasirengimas trečiadienį prasidedančiai EVT. Pristatęs Lietuvos energetinio saugumo situaciją, P.Vaitiekūnas pasiūlė į Europos Vadovų Tarybos išvadas įtraukti kvietimą Europos Komisijai įvertinti Lietuvos situaciją, uždarius Ignalinos atominę elektrinę, ir aptarti ją gruodžio 11-12 dienomis vyksiančioje Europos Vadovų Taryboje.
ES užsienio reikalų ministrai pritarė išvadoms dėl bendradarbiavimo su Moldova, kuriose pažymima, kad ES pasirengusi artimiausiu metu derėtis dėl naujo susitarimo su Moldova, ir išreiškiama parama „5+2“ (Moldova, Padnestrė, Ukraina, Rusija, ESBO ir stebėtojos - ES ir JAV) derybų dėl Padnestrės formatui.
Gruzija ir Rusija jau daugiau nei dešimtmetį nesutaria dėl Gruzijai priklausančių separatistinių teritorijų - Pietų Osetijos ir Abchazijos - kontrolės. Rusija taip pat priešinasi Gruzijos siekiui tapti NATO nare. Šis konfliktas kulminaciją pasiekė rugpjūčio pradžioje, kai Pietų Osetijoje prasidėjo kariniai veiksmai, kurie netrukus apėmė ir kitus Gruzijos regionus. Pietų Osetija ir Abchazija pasiskelbė nepriklausomomis, tačiau jų nepriklausomybę pripažino tik Rusija ir Nikaragva.
Lietuva remia demokratinius pokyčius Gruzijoje ir jos euroatlantinę integraciją bei teritorinį vientisumą.
